Veiksmažodžių žodynas ankstyvojoje lietuvio vaiko kalboje

LTStraipsnyje pristatomas tyrimas apie veiksmažodžių žodyno raidą, apimtį ir sandarą ankstyvojoje lietuvio vaiko kalboje. Tyrimai kitose kalbose (anglų, vokiečių) rodo, kad veiksmažodžiai įsisavinami vėliau negu daiktavardžiai; skiriasi atskirų semantinių veiksmažodžių grupių įsisavinimas. Šiame tyrime analizuoti lietuvės mergaitės morfologiškai koduoti kalbiniai duomenys nuo 1 metų 10 mėnesių iki 2 metų 5 mėnesių, sutranskribuoti pagal CHILDES (angl. Childes Language Data Exchange System) sistemą ir analizuoti CHILDES programomis (FREQ ir KWAL), remiantis statistiniu ir aprašomuoju metodu. Tyrimo objektas – žodžiai, turintys veiksmažodžio formą ir funkciją; kitos ankstyvojoje vaiko kalboje predikatyvine funkcija vartojamos kalbos dalys (dalelytės, prieveiksmiai, ištiktukai ir kt.) neanalizuojamos. Aprioriškai išskirtos trys leksinės-semantinės veiksmažodžių grupės: veiksmo reikšmės; būsenos reikšmės; būsenos pakeitimo reikšmės. Kaip ir anglų bei vokiečių kalbose, didžiąją lietuvės mergaitės žodyno dalį sudaro veiksmo veiksmažodžiai (64 proc. lemų; 50 proc. pavartojimo atvejų). Didžiausiais leksinės įvairovės rodikliais išsiskiria antroji pagal dažnumą būsenos reikšmės veiksmažodžių grupė. Mažiausia ir lėčiausiai semantiškai kintanti yra būsenos pakeitimo veiksmažodžių grupė. Šios grupės veiksmažodžiai dažnai vartojami veiksmo ar būsenos reikšme. Veiksmažodžių reikšmių įsisavinimą lemia tėvų kalbos įtaka, kognityviniai vaiko raidos aspektai, tipologiniai kalbų skirtumai ir kiti veiksniai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Veiksmažodis; Daiktavardis; Lema; Vaiko kalba; Žodynas; Veiksmažodžių semantinės grupės; Veiksmo pakeitimo veiksmažodžiai; Būsenos pakeitimo veiksmažodžiai.

ENThe article presents a study on development, scope and composition of verb vocabulary in early language of a Lithuanian child. Studies in other languages (English, German) show that verbs are learnt later than nouns and learning of separate semantic verb groups may be different. This study analyses morphologically encoded linguistic data of a Lithuanian girl from the age of 1 year and 10 months to 2 years and 5 months transcribed in accordance with CHILDES system (Childes Language Data Exchange System) and analysed using CHILDES programmes (FREQ and KWAL) based on the statistical and descriptive methods. The object of the study is words having the form and function of a verb; other parts of speech used in early child language as predicates (particles, adverbs, etc.) are not analysed. Three lexical semantic groups of verbs are identified a priori: meaning of action; meaning of state and meaning of change of state. Like in English and German, the vocabulary of the Lithuanian girl largely consists of action verbs (64% of lemmas; 50% of use cases). The most prominent indicators of lexical diversity are characteristic of the second group by frequency of usage – that of the verbs of state. The smallest group the slowest in semantic changes is the group of verbs of change of state. Verbs of this group are often used in the meaning of action or state. Learning of verb meanings is determined by the influence of parents’ language, cognitive aspects of the child’s development, typological linguistic differences and other factors.