Socialiniai Rytų Lietuvos retai gyvenamų teritorijų ūkininkavimo aspektai

LTLietuvoje mažėjant gyventojų skaičiui, kasmet didėja retai gyvenamų teritorijų plotai. Formuojasi ištisi regionai, kuriuose gyventojų tankumas yra mažesnis nei 12,5 žmonių km2 . Vienas iš didžiausių tokių regionų plyti Rytų Lietuvoje. Rytų Lietuvos regionas tapo rečiausiai gyvenamu dėl gamtinių, ekonominių, politinių, istorinių priežasčių. Tam įtakos turėjo mažas žemių našumas, didelis miškingumas, pelkėtumas, nuotolis nuo pagrindinių Lietuvos miestų ar pagrindinių kelių. Šis regionas – nepalankiausias žemės ūkio veiklai. Agrarinė veikla tampa vis mažiau svarbi, dažnai vyksta tik žemės ūkio veiklos imitacija, norint gauti ES paramą. Visa tai sukuria specifines kaimo socialines problemas bei savitą žemės naudojimą. Nors tradicinė žemės ūkio veikla dažnai nėra pelninga, bet gana daug žemės savininkų (ūkininkų) nelinkę keisti savo veiklos pobūdžio, imtis netradicinės žemės ūkio veiklos ar kitų verslų. Visa tai privedė prie ekstensyvaus žemės naudojimo bei apleistų žemių atsiradimo. Tai daug lemia ir žemą kaimo žmonių pragyvenimo lygį ir su tuo susijusias socialines problemas. Kaip toliau vystysis rytų Lietuvos kaimas, labai priklauso nuo čia gyvenančių ūkininkų ateities planų, vizijų bei norų, nes valstybinės žemės ūkio paskirties žemės regione liko palyginti mažai ir administracinių reguliavimo svertų liko nedaug. Straipsnyje pabandyta išsiaiškinti, su kokiomis pagrindinėmis socialinėmis problemomis susiduria retai gyvenamų teritorijų ūkininkai, kaip jie planuoja tolimesnį šių teritorijų agrarinį naudojimą, kokią įtaką kaimo socialiniams procesams turi gyventojų skaičiaus mažėjimas. Įdomu buvo sužinoti ir tai, ar mažas šių teritorijų gyventojų skaičius skatina žemės ūkio ekstensyvumą bei išsiaiškinti, kokios pagrindinės problemos laukia rytų Lietuvos kaimo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Agrarinis kraštovaizdis; Retai gyvenamos teritorijos; Ūkininkavimas; Žemės naudojimas; Žemės ūkio naudmenos; Agrarian landscape; Agricultural land; Agriculture; Farming lands; Land use; Sparsely populated territories.

ENThe number of population in Lithuania is decreasing. Therefore, it might be noticed that sparsely populated territories are expanding. The entire regions are forming where the residents' density is less than 12.5 inhabitants' per km2 . The survey stresses that the biggest sparsely inhabited region stretches in East Lithuania. Almost all Eastern Lithuania (except Vilnius district) might be attributed to the sparsely populated area with the density less than 12.5 people per km2 . Vilnius district holds a specific place as it is strongly affected by the largest Lithuanian city and due to this reason the population in the district is high. Eastern Lithuania region is unique as in this region demographic, economic and social problems play a big role. This region has an exclusively diverse national structure of population which also initiates the problems. The region does not have fertile soil or convenient conditions for agriculture, thus, it pointed out as the less-favoured area for agriculture. In this region dominate the farms that are smaller than Lithuanian average. According to the 2010 agricultural census, in the region the average farm area was almost 1.5 times lower than an average in Lithuania. In the region dominates local farmers. This region differs from others according to the land-use units' structure. In the region is less arable land and as well it might be found large plots of abandoned agricultural land. A large proportion of farmers pursue extensive agricultural activities, or even "simulate" it only in order to receive EU support. The survey showed that agricultural activities are often just an additional source of income, whereas the intensive and modern farming is being developed only by a few percent of the wards' farmers.The intensive denaturalization processes have begun in the abandoned lands. Recently, the plots of abandoned lands are decreasing, but newly cultivated lands are used not intensively. Despite the fact that traditional agricultural activity is often not profitable, still quite a lot of land owners (farmers) are not interested in changing the nature of their activity or initiate non-traditional agricultural activities and other businesses. Therefore, such situation has a great influence on the low standard of living of rural residents. Also, it initiates the appearance of social problems. This paper attempts to find out: what are the leading social problems that the farmers are facing in sparsely populated areas; how do they plan to develop agrarian areas in future; what is the impact of population decline for the social processes in rural areas. Also, it was tried to foresee the development tendencies of the villages in Eastern Lithuania. The main conclusions. Only less than half of the East Lithuanian farmers underline agricultural activity (including the EU's support) as the main source of income (accounting for more than 50 proc. of total income). Another part of the farmers receive the main income from other activities or receive the incomes as pensions and social benefits. In recent years, mainly due to the EU support, it is worth again to maintain the farmland. Therefore, the plots of abandoned agricultural land are decreasing. The survey showed that in case the EU support would be stopped, 39 proc. of the farmers would continue their activities without restriction, ЗЗ рrос. would continue only partly, and 28 proc. would stop farming. Around 84 proc. of farmers are going to continue agricultural activities in future and only 16 рrос. is going to stop farming in the near future. [...].

• Vadyba / Management
• Ekonomika / Economics
• Sociologija / Sociology