Konstrukcijos su prasme, prasmėmis

LTŠabloniškų lietuvių kalbos sintaksinių konstrukcijų su prasme, prasmėmis analizė apima per 11 tūkst. jų pavartojimo atvejų. Kaip rezultatų apibendrinimo pagrindas buvo atskirtos tos konstrukcijos, kurios neina sakinio dalimis, o kaip tam tikri komentarai lydimuoju santykiu yra susijusios su sakinio dalimis arba su sudėtinių sakinio dalių komponentais, kurie išreikšti daiktavardžiais arba būdvardiškaisiais žodžiais. Svarbiausi analizės teiginiai yra šie. Konstrukcijos su prasme, prasmėmis yra dviejų struktūrinių modelių – su derinamaisiais žodžiais ir su valdomųjų žodžių kilmininko forma. Tų konstrukcijų dideliam paplitimui ir įsigalėjimui rašytinės kalbos sakiniuose turėjo įtaką pertarai ir kiti bereikšmiai sakinio intarpai su prasme, kurie yra kodifikuotų bendrinės kalbos normų užribyje ir kuriais kalbos tyrėjai mažai tesidomi. Straipsnyje nustatyti kriterijai, pagal kuriuos atribojamos tinkamos vartoti ir taisytinos nurodytų modelių konstrukcijos. Galimi konstrukcijų su prasme, prasmėmis atitikmenys pateikiami remiantis skiriamosiomis lietuvių kalbos ypatybėmis – pirmenybė teikiama ne turinio raiškos priemonių universalumui, o konkretumui; ypač svarbus turinio reiškimo tikslumo kriterijus, raiškos priemonių kompaktiškumas ir raiškos įvairovės išgalės. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Taisyklingumas; Tikslumas; Glaustumas.

ENThis analysis of stereotyped syntactic constructions with the words prasme and prasmėmis covers about 11,000 instances of their use. To refine the result of the analysis, the researchers eliminated constructions which are not part of a sentence but act as accompanying commentaries related to parts of sentences or to the component parts of complex sentences, which are expressed via nouns or adjectival words. The main statements emerging from the analysis are these: Constructions with the words prasme, prasmėmis can be of two structural models – with coordinating words and with the gentive form of governing words. The frequent usage in speech and the inroads into written language made by those constructions was influenced by stock phrases and the insertion of other inconsequential words with prasme, which are codified beyond the norms of Standard Lithuanian and which are of little interest to linguistic researchers. The article establishes criteria by which limits are drawn for constructions on this model that are suitable to be used and those which need to be amended. Suitable equivalents for constructions with prasme, prasmėmis are supplied on the basis of outstanding Lithuanian language qualities: priority is given not on the basis of the universality of the means of expressing the contents, but on their specificity; particularly important is the criterion of preciseness of expressing the contents, the compactness of the means of expression and the resources of the variety of expression.