LTŠiuolaikinei visuomenei kasdien pasiūloma vis naujų meno kūrinių, ir šią formą galima traktuoti kaip netiesioginį menininkų ir visuomenės bendravimą. Kadangi visko aprėpti neįmanoma, visuomenei reikia apsispręsti, ką pasirinkti, o meninių kūrinių recenzijos puikiai gali atlikti šią funkciją. Šio straipsnio aktualumas pasireiškia tuo, kad jis suteikia įžvalgų, kaip recenzentai suvokia ir perteikia savo požiūrį / nuomonę apie analizuojamą meno kūrinį, kaip išreiškia jo vertinimą, kas ir padeda auditorijai susidaryti savo nuomonę ir nuspręsti, ar tas kūrinys vertas jų dėmesio. Tyrimo objektas – požiūrio į įvairius meno kūrinius raiška per modalumą šiuolaikinėse lietuviškose ir angliškose recenzijose žiniasklaidoje. Darbo tikslas – išsiaiškinti, kokios modalumo raiškos priemonės naudojamos išreiškiant recenzento teigiamą ir / ar neigiamą požiūrį / vertinimą lietuviškose ir angliškose recenzijose. Iškeltam tikslui pasiekti buvo suformuluoti tokie siekiniai: atrinkti modalumo raiškos priemones, naudojamas įvairiems vertinimo atspalviams atskleisti meninių tekstų recenzijose minimomis kalbomis ir palyginti bei analizuoti gautus tyrimo rezultatus. Medžiaga tyrimui buvo surinkta iš 2009-2010 metų lietuviško meninės pakraipos savaitraščio „Literatūra ir menas“ bei britų savaitraščio „The Observer“ priedo „Review“.Darbe buvo pasitelkti aprašomasis, kontrastyvinis ir analitinis metodai. Teorinėje straipsnio dalyje apžvelgiama recenzija kaip diskurso rūšis, aprašomi jos tikslai ir funkcijos. Vertinimas iškeliamas kaip viena iš pagrindinių recenzijos funkcijų. Čia į modalumą žiūrima kaip į priemonę išreikšti recenzento požiūrį į aptariamą meno kūrinį. Apžvelgiamos įvairios modalumo sampratos. Teksto modalumo sąvoka, naudojama šiame darbe, apibrėžiama kaip universali kalbinė komunikatyvinė-pragmatinė kategorija, kur dėmesys sutelkiamas į autoriaus nuomonę ir požiūrį į aptariamą kūrinį. Tyrimo rezultatai parodė, kad meninių kūrinių recenzijose modaliniai prieveiksmiai yra gan panašiai naudojami išreikšti didesniam ar mažesniam įsitikinimui / tikrumui, o kitos modalumo raiškos priemonės dažniau aptinkamos lietuviškose recenzijose. Ryškėja tendencija pasitelkti modalumą kaip būdą sušvelninti neigiamus atsiliepimus lietuviškose meninių kūrinių recenzijose, kai tuo tarpu angliškų recenzijų autoriai šiam tikslui dažniau naudoja kitas priemones. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Išraiška; Kritika; Lietuvių ir anglų spauda; Lyginamoji ir taikomoji kalbotyra; Menas; Modus; Recenzija; Teksto modalumas; Vertimas; Vertinimas; Art; Comparative and applied linguistics; Criticism; Evaluation; Evoluation; Expression; Lithuanian and English press; Review; Text modality; The modus; Translation.
ENContemporary society is offered new pieces of art every day and that can be interpreted as indirect communication. The audience have to make their choice and art reviews are a good means that helps people to get a handle on all this. This article is expected to be relevant as it provides an insight of how reviewers understand certain art works, how they express their opinion or attitude towards them and then what their evaluation is, which consequently helps the audience form their opinion about the works reviewed. The object of the research is evaluation of different pieces of art expressed through modality in present-day Lithuanian and English reviews found in the media. The article aims at finding out how different means of realization of modality are employed to express the speaker’s / writer’s positive and / or negative attitude / evaluation of a piece of art in Lithuanian and English reviews. This is achieved by setting such objectives as to find out different means of how different shades of evaluation are revealed in Lithuanian and English art reviews and later to compare and analyse the results of the research. The material for the research was compiled from the Lithuanian periodical "Literatūra ir menas" and the "Review" of the British periodical "The Observer" of the years 2009-2010.Descriptive, contrastive and analytical methods were applied in this work. The theoretical part of this article surveys the review as a discourse type and enumerates its aims and functions it serves. It also looks at evaluation as one of the basic functions of the review. Modality is seen here as a means to express the reviewer’s attitude towards the work analysed. This work reviews different treatments of modality and its definitions and then defines text modality as it is used in this article, ie a universal linguistic communicative-pragmatic category focusing mainly on the author’s opinion about and attitude towards the work analysed. The results of the research show that modal adverbs are used similarly to express more or less certainty in art reviews whereas the other means of realization of modality appear more frequently in Lithuanian art reviews than in their English counterparts. There also seems to be a tendency to employ modality as a means of mitigating negative evaluations in Lithuanian art reviews while English reviewers tend to apply other means. [From the publication]