Rurality of Lithuania: interdisciplinary approach

LTStraipsnio tikslas – ištirti, ar integruoto kaimiškumo vertinimo tipologija tinka kaip teorinis pagrindas rodiklių analizei 2009-2012 m. Šiame tyrime lyginamos socialinių-ekonominių ir ekonominės veiklos rodiklių reikšmės 2009-2012 metais įvairaus kaimiškumo lygio savivaldybėse, išryškinamos jų netolygaus pasiskirstymo priežastys, atskleidžiamos demografinių, socialinių-ekonominių rodiklių kaitos tendencijos. Šio straipsnio autorės analizuoja ne tik Agrarinės ekonomikos instituto mokslininkų tyrimų metodikoje taikytus rodiklius, bet ir siūlo naujų. Demografiniu ir socialiniu-ekonominiu požiūriu integruoto kaimiškumo vertinimo tipologija iš esmės tinkama. 2009-2012 m. socialinius-ekonominius rodiklius palyginus su 2008-2010 m. rodikliais, pastebėta, kad tendencijos išlieka panašios: kuo aukštesnis kaimiškumo lygis, tuo mažesnis gyventojų užimtumas, materialinių investicijų dydis, kelių su patobulinta danga tankis, kartu didesnis senėjimo koeficientas, daugiau socialinės pašalpos gavėjų. Ekonominė krizė tik paaštrino socialines problemas visose savivaldybių grupėse, nepaisant kaimiškumo lygio. Pasiūlyti nauji rodikliai: ūkio subjektų skaičius, tenkantis 1000-iui darbingo amžiaus gyventojų, kūdikių mirtingumas ir registruotų bedarbių bei darbingo amžiaus gyventojų santykis taip pat patvirtina šias tendencijas, todėl gali būti taikomi kaip pagalbiniai rodikliai analizuojant savivaldybių kaimiškumą. Nors registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykinio dydžio reikšmės tarp įvairaus kaimiškumo grupių savivaldybių nėra didelės (svyruoja tarp 0,1-0,7 %), tačiau tarp atskirų savivaldybių šie dydžiai labai skiriasi: nuo 5,05 % (Neringos savivaldybėje) iki 17,75 % (Ignalinos r. savivaldybėje).Nuo gydymo įstaigų atstumo, medicinos personalo pasiekiamumo labai priklauso ne tik kūdikių sveikata, bet dažnai ir gyvybė. Daugelyje pasaulio sveikatos ir gyvenimo kokybės rodiklių išskiriamas kūdikių mirtingumas, kuris ir priklauso nuo minėtų veiksnių. Kaimo gyventojams sudėtingiau laiku pasiekti gydymo įstaigas ir užtikrinti kūdikių išgyvenimą. Dėl to kaip vieną iš kaimiškumo rodiklių siūloma įtraukti kūdikių mirtingumo rodiklį (mirusių kūdikių skaičių, tenkantį 1000-iui gimusių gyvų kūdikių). Darbe taip pat nustatyta, kad ūkininkų ūkių mažiausia naudojamos žemės ūkio naudmenų dalis (mažiau nei 60 %) yra Rytų bei Pietų Lietuvoje išsidėsčiusiose savivaldybėse. Didžiausia ūkininkų naudojamos žemės ūkio naudmenų dalis (daugiau nei 70 %) yra Vidurio ir Vakarų Lietuvos savivaldybėse. Pagal kaimiškumo lygį tai silpno ir vidutinio kaimiškumo regionų savivaldybės, tarp kurių išryškėja Šilalės rajono savivaldybė (82,2 %) ir Vilkaviškio rajono savivaldybė (84,5 %). Įvertinus ūkininkų, turinčių 3-10 ha žemės plotą, tyrimų rezultatus, nustatyta, kad tiek vidutinio, tiek ir stipraus kaimiškumo savivaldybėse ūkininkų dalis labai panaši (atitinkamai 35,9 % ir 35,8 %). Artimas rodiklis ir pusiau miestų savivaldybėse (34,31 %). Tik silpno kaimiškumo savivaldybėse ūkininkų, turinčių 3-10 ha žemės plotą, ūkių dalis santykinai žemesnė (30,97 %). Agrariniu požiūriu integruoto kaimiškumo vertinimo tipologija leidžia paaiškinti ūkininkų ūkių naudojamos žemės erdvinę sklaidą. Stipraus kaimiškumo savivaldybėse naudojamos žemės dalis mažiausia. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Erdvinis pasiskirstymas; Integruotas vertinimas; Kaimiškumas; Degree of rurality; Integrated evaluation; Spatial distribution.

• Vadyba / Management
• Ekonomika / Economics