Types of modality in Lithuanian art reviews: a diachronic approach
LTMeninis kūrinys yra jo autoriaus saviraiškos forma ir netiesioginis bendravimas su adresatu. Analizuodamos kūrinį pagal tam tikrus kriterijus, recenzijos padeda atkreipti skaitytojų / žiūrovų dėmesį į tą darbą. Recenzentai paprastai prisiima tris vaidmenis: pranešėjo, analitiko ir stebėtojo. Tačiau recenzijoms keliami tikslai skiriasi priklausomai nuo konkretaus laikotarpio, kadangi recenzijos žanras taip pat vystosi pagal sąlygas, kuriomis gyvena visuomenė. Šis žvalgomasis tyrimas leidžia daryti prielaidą, kad šiuolaikinės recenzijos skiriasi nuo jų tarybinių laikų analogų. Atlikto kokybinio tyrimo rezultatai rodo, kad šiuolaikinėse recenzijose dažniau dalijamasi asmeniniais įspūdžiais ir interpretacijomis nei pateikiama detali kūrinio analizė ir vertinimas. Taip pat peršasi išvada, kad tarybinių laikų recenzijose vyrauja deontinis modalumas, pasitarnaudamas primestų standartų / normų laikymuisi, o dabartinėse recenzijose dominuoja episteminis modalumas, leidžiantis atskleisti recenzento asmeninę nuomonę, ir aletinis modalumas, suteikiantis galimybę patarti, kaip reikėtų patobulinti konkretų darbą, neprimetant savo subjektyvaus požiūrio visai visuomenei. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aletinis modalumas; Deontinis modalumas; Diachroninis požiūris; Episteminis modalumas; Meninis tekstas; Modalumas; Recenzija; Alethic modality; Artistic text; Deontic modality; Diachronic approach; Epistemic modality; Modality; Review.
ENPiece of art serves as a tool of self-realization as well as a means of indirect communication. One of the functions of reviews is to help attract the reader’s attention to the work by analyzing it on the basis of certain criteria. Reviewers can assume three roles: that of a reporter, an analyst and a sideline observer. The key aims of the review seem to differ in various periods as this genre is developing with regard to certain conditions that the society experiences. The pilot study allows making an assumption that modern reviews will be different from the ones found in the Soviet period. The findings of the present qualitative research give evidence that contemporary critique is more frequently seen as sharing one’s impressions and interpretations rather than evaluating and analyzing the work thoroughly and that the prevailing types of modality in reviews of the above-mentioned periods seem to differ from deontic one that mainly serves to point out the established norms to epistemic modality that allows to reveal reviewer’s personal opinion and alethic modality that enables to give advice how to improve the work without imposing one’s subjective attitude to the society. [From the publication]
