LTĮmonių socialinė atsakomybė (toliau – ĮSA) suvokiama kaip veikla, kurios metu įmonės savanoriškai integruoja atsakingo verslo, socialinės partnerystės bei aplinkosaugos principus savo veikloje. Temos aktualumas: ĮSA sąvokų gausa atspindi termino neapibrėţtumą, tai skatina verslo subjektų ir visuomenės skepticizmą ĮSA atţvilgiu, o finansiškai brangus ĮSA koncepcijos įgyvendinimas lemia tik fragmentišką dedamųjų naudojimą veikloje. Problema: verslo subjektai neperpranta ĮSA generuojamų naudų, todėl nėra linkę keisti nusistovėjusios verslo valdymo praktikos ir investuoti į ĮSA koncepcijos integruotą įgyvendinimą. Visuomenė atsisako ignoruoti ligšiolinį verslo subjektų elgesį, kuris pasireiškia abejingumu ekologinių ir socialinių problemų bei visoms suinteresuotosioms grupėms aktualių klausimų sinerginiu sprendimu. Darbo tikslas – pateikti, kaip ĮSA dedamosios atsiskleidţia Lietuvos įmonių kontekste. Darbo metodika – ĮSA sampratos, koncepcijos ir ĮSA dedamųjų literatūros analizė; Lietuvos nacionalinio atsakingo verslo tinklo bei Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo iniciatyvai priklausančių įmonių statistinės informacijos analizė. Informacijai apdoroti panaudoti grupavimo ir grafinio vaizdavimo būdai. Išanalizuota ĮSA samprata, jos pagrindiniai principai, pateikti ĮSA koncepcijos tinkamo naudojimo aspektai, atskleistas ĮSA dedamųjų naudojimas Lietuvoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atsakingas verslas; Atsakingo verslo tinklas; Atsakomybės ribos; Ekonominė nauda; Verslo etika; Vertinimo metodai; Įmonių socialinė atsakomybė; Assessment methods; Boundaries of responsibility; Business ethics; Corporate social responsibility; Economic benefits; Network of responsible business; Responsible business.
ENCorporate social responsibility (hereafter – CSR) is perceived as a practice, when enterprises voluntarily incorporate the principles of responsible business, social partnership and environmental responsibility into internal and external relations. The relevance of the topic is characterized by the CSR definitions‘ abundance which reflects the uncertainty of the term. It stimulates business entities‘ and society‘s skepticism in regard to CSR and its‗ constituents fragmentary use are determined due to the expensiveness of implementation of CSR. The problem is that business entities do not recognize CSR‘s benefits therefore enterprises do not tend to change the governance practice by investing into integrated implementation of CSR. The aim is to deliver how CSR‘s constituents assert in the environment of Lithuania enterprises. The analysis of CSR literature and the statistical data of Lithuanian enterprises, which belong to the Lithuanian National Network of Responsible Business as well as United Nations Global Agreement, were made. CSR constituents‗ use in Lithuania delivered. [From the publication]