Populistinės ideologijos partijos Baltijos šalyse 2011-2012 m.

LTPastaruoju metu galima stebėti populizmo tyrimų sklaidą politikos moksluose, tačiau Baltijos valstybes analizuojantys tyrimai vis dar yra retenybė. Vis dėlto sudėtinga pokomunistinių valstybių politinė raida įrodo jų svarbą. Šiame straipsnyje mėginama apžvelgti svarbiausias populizmo interpretacijas ir siekiama įrodyti, jog populizmą visų pirma reikia traktuoti kaip siaurą ideologiją. Straipsnio tikslas – atsakyti į klausimą, kurios Baltijos valstybių politinės partijos 2011-2012 m. rinkimų laikotarpiu gali būti įvardytos kaip populistinės ideologijos atstovės. Rezultatai rodo, jog šiuo laikotarpiu galima išskirti 10 tokių partijų, nors jų reikšmė politinėje sistemoje itin skirtinga. 3 populistinės ideologijos partijos pateko į nacionalinius valstybių parlamentus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltijos valstybės; Partijos; Politinės; Politinės partijos; Populistinė ideologija; Populizmas; Baltic states; Political parties; Populism; Populist ideology.

ENDespite the complicated and ambiguous concept of populism, researches of populism phenomena are spreading in the field of political sciences. However, analysis of populism in Baltic states region are still scarce. The aim of this article is to review the leading theoretical approaches of populism studies and to prove that the most relevant standpoint is to treat populism as a thin ideology, also to investigate political parties programs during the parliament election period of 2011-2012. Three criterions of populist ideology were adapted in this research. Results have shown that there were 10 populist ideology parties in Baltic states: 4 in Lithuania, 3 in Latvia and 3 in Estonia. However, they have a very different significance in the political system. Three populist ideology parties entered national parliaments: "Order and Justice" and "Way of Courage" in Lithuania and Centre Party in Estonia. Moreover, Estonia has the greatest number of voters who choose populist ideology parties and this number is irrelevant in Latvia. This outcome could be explained by the fact that Estonian party system is the most consolidated, whereas political parties in Latvia generally lack concrete ideological stances. [From the publication]

• Ernesto Laclau populizmo teorija ir jos operacionalizacija: politinės partijos "Drąsos kelias" atvejis / Karolis Jonutis. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2018, Nr. 2 (43), p. 43-70.
• Lietuvos politinės partijos populizmo amžiuje: 2016 ir 2020 m. Seimo rinkimų programų turinio analizė / Jogilė Ulinskaitė. Politologija. 2021, Nr. 1 (101), p. 52–77.
• Populist parties in Lithuania: curious case of party order and justice and its leadership / Mindaugas Jurkynas. Polish political science review. 2019, vol. 7, no. 1, p. 120-137.
• Populizmas - grėsmė atstovaujamai demokratijai ar jos (pa)taisymo priemonė? / Jogilė Stašienė. Politologija. 2016, Nr. 2 (82), p. 3-31.
• The Populist discourse on representation in Lithuania / Jogilė Ulinskaitė. European review. 2020, vol. 28, no. 5, p. 744-760.