Veiksmų, kuriais siekiama mažinti psichologinį smurtą Vilniaus ir Klaipėdos darbo vietose, dažnis

LTTyrimo tikslas – nustatyti veiksmų, kuriais siekiama mažinti psichologinį smurtą Vilniaus ir Klaipėdos darbo vietose, dažnį. 2008-2010 m. psichologinio smurto darbe tyrimas atliktas Vilniuje ir Klaipėdoje. Analizuoti 258 darbuotojų, kurie patyrė bent vieną psichologinio smurto apraišką darbe per 12 mėnesių laikotarpį, apklausos duomenys. Atsitiktinai atrinkti darbuotojai savo namuose atsakė į anketoje pateiktus klausimus apie darbovietės bandymą išsiaiškinti smurto priežastis ir aplinkybes, vadovo siūlytą pagalbą aukai ir pasekmes smurtautojui. Apskaičiuotas darboviečių veiksmų, kuriais siekiama mažinti smurtą, dažnis absoliučiais skaičiais, procentais, taip pat 95 proc. pasikliautiniai intervalai. Nustatėme, kad, nepriklausomai nuo psichologinį smurtą darbe patyrusio darbuotojo lyties ir smurtautojo, apie pusę smurto atvejų nebandyta išsiaiškinti smurto priežasčių ir aplinkybių. Vadovas nesiūlė jokios pagalbos 87 proc. smurto atvejų, kai darbe psichologiškai buvo smurtaujama prieš vyrus, ir 84,5 proc. atvejų, kai psichologinį smurtą patyrė moterys. Baudžiamosios atsakomybės nesulaukė nė vienas smurtavęs asmuo. Kolektyvas dažniau (p <0,05) ėmėsi priemonių smurtui mažinti, kai kolega smurtavo prieš vyrus, palyginti su tais atvejais, kai buvo smurtaujama prieš moteris.Vadovas dažniau (p <0,01) nesiūlė pagalbos smurtą patyrusiems darbuotojams vyrams, kai smurtavo vadovas, palyginti su tais smurto atvejais, kai smurtavo įstaigoje nedirbantys asmenys. Darbovietėse dažniau (p <0,05) žodžiu buvo įspėjami prieš moteris smurtavę kolegos nei vadovai. Darbuotojoms patyrus vadovo ar įstaigoje nedirbančių asmenų smurtą smurtautojams reikšmingai dažniau nebuvo jokių pasekmių, nei jie buvo įspėjami žodžiu dėl psichologinio smurtavimo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Priekabiavimas; Psichologinis smurtas darbe; Smurtautojai; Ujimas; Veiksmai smurtui mažinti; Actions against violence; Bulling; Harassment; Perpetrators; Psychological violence at work.

ENAim of study − to determine the frequency of actions against psychological violence at Vilnius, Klaipėda workplaces. The violence at work survey was conducted during 2008-2010 periodinVilniusandKlaipėda. Data of 258 employees who participated in survey and who experienced at least one form of psychological violence in the last 12 months were analyzed. Randomly selected employees answered the questions of questionnaire about workplace efforts to find out the causes and circumstances of violence, the help manager suggested for victim and consequences to perpetrator at home. The prevalence of anti-violence actions in absolute numbers, percentages and confidence intervals of 95 percent were calculated. We found out that, independently of victim’s gender and the perpetrator, in about half of psychological violence cases there were no efforts made to find out the causes and circumstances of violence. The manager failed to offer any help in 87 percent of violence cases when psychological violence was against males and in 84.5 percent of cases when violence was experienced by females. No aggressor was prosecuted. Co-workers undertook anti-violence actions more often (p<0,05) when colleague was violent against males compared to those cases when violence was against females. The manager didn‘t offer any help for male employees who were victims of violence more often (p<0,01) when the manager was violent as compared to those cases when people form outside the workplace were violent. Colleagues who were violent against females were warned verbally more often (p<0,05) than violent managers. No consequences for perpetrators were applied statistically significantly more often when females experienced violence from the manager or from people outside the workplace compared to cases when perpetrators were verbally warned. [From the publication]