Mokomosios intervencijos poveikis pagyvenusių žmonių savarankiškumui
LTDidėjantis senyvo amžiaus asmenų skaičius savo ruožtu daro poveikį sveikatos priežiūros, slaugos ir ilgalaikės globos paslaugų sistemoms. Tyrimo tikslas – išanalizuoti mokomosios intervencijos poveikį pagyvenusių asmenų savarankiškumui. Mokomosios intervencijos poveikio tyrimas atliktas šešiose Vakarų Lietuvos globos įstaigose bei ligoninėse 2012 m. birželio-rugsėjo mėnesiais. Tyrimas vykdytas skyriuose, kurių pacientai turi pažintinių bei funkcinių gebėjimų sutrikimų ir jiems reikia tam tikrų slaugos paslaugų. Mokomajai intervencijai realizuoti pasirinktos dvi imtys: eksperimentinė grupė (EG, n = 30) ir kontrolinė grupė (KG, n = 38). Tiriamąjį kontingentą sudarė vyresni nei 60 metų asmenys (amžiaus vidurkis 75,69 ± 9,25). EG buvo taikyta mokomoji intervencija, KG mokomoji intervencija nebuvo taikyta. Kiekvienam tyrimo dalyviui buvo sudaryta individuali mokymo programa: pratimai, priemonės plaštakos, dilbio raumenų jėgai stiprinti, smulkiosios motorikos ir judesių koordinacijai gerinti, plaštakų mankšta, rekomenduotas apsirengimo būdas, techninės priemonės, gerinančios ligonio savarankiškumą kasdienėje veikloje.Pažintinės funkcijos vertintos atliekant protinės būklės mažąjį tyrimą (MMSE), funkcinis nepriklausomumas vertintas testu (FNT), skausmui vertinti pasitelkta vizualinė skausmo skalė (VAS), amplitudėms įvertinti naudotas goniometras, smulkiajai motorikai – sąnarių sustingimo vertinimo skalė, pirštų lankstumo vertinimo skalė, dilbio jėgos pokyčiui nustatyti taikytas Lovetto testas. Dalyvių funkcinė būklė įvertinta prieš mokomąją intervenciją ir jos pabaigoje. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Mokomosios intervencijos metu EG stipriai statistiškai reikšmingai pagerėjo kasdienio savarankiškumo veiklos, susijusios su smulkiąja motorika – valgymas (nuo 3,4 ± 1,32 iki 5,2 ± 1,10 balo), asmens higiena (nuo 2,9 ± 1,11 iki 4 ± 1,12 balo), maudymasis (nuo 1,5 ± 0,63 iki 2,1 ± 0,70 balo), viršutinės kūno dalies drabužių apsirengimas (nuo 2,5 ± 0,87 iki 4,6 ± 0,95 balo). Taip pat pasiektas pažinimo funkcijų pagerėjimas, stipriai statistiškai reikšmingai sumažėjo jaučiamas pažeistos rankos skausmas, rankos pirštų sustingimas, pagerėjo jų lankstumas, riešo ir plaštakos judesių amplitudė, jėga. Tačiau KG, kuriai nebuvo taikyta mokomoji intervencija, savarankiškas kasdienės veiklos atlikimas, susijęs su smulkiąja motorika, pablogėjo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mokomoji intervencija; Senyvi (pagyvenę) žmonės; Savarankiškumas; Educational intervention; Elderly; Self-sufficiency; The elderly.
ENPopulation of aging affecting elderly increase in the number, which in turn influence the health, nursing and long-term care service systems. The purpose of the study – to analyse the effect of educational intervention on the self-sufficiency of elderly. The study was carried out using a judgement sampling method in the departments, treating patients who need certain care services and exhibit disorders of cognitive and functional abilities. In order to perform an interventional study two samples were selected: an experimental group (EG, n=30) and a control group (CG, n=38). The sample consisted of people aged above 60 years old (mean age 75,69±9,25). Educational intervention was applied for the EG, whereas for the KG it was not used. The interventional study was conducted in six Western Lithuania’s care facilities and hospitals (A, B, C, D, E, F) from June to September in 2012. An individual learning program was compiled for the every subject in the EG. It consisted of: exercises and means for hand, forearm muscle strength building, fine motor coordination and movement improvement; hand exercises; recommendations on the way of dressing and technical measures that improve patients’ self-sufficiency in daily activities.Cognitive function was assessed by mental state mini-test (MMSE); functional dependence was assessed by FNT test; visual pain scale VAS was used for assessing pain; in order to measure amplitudes goniometre was used; joints’ stiffness rating and finger flexibility assessment scales were used for assessing fine motor movements; Lovett test was used in order to measure the change in forearm strength. The assessment of functional state of subjects was conducted before the educational intervention and at the end of the interventional programme. There was a very statistically significant (p<0,000) decrease in perceived pain in the injured arm, finger stiffness; finger flexibility and wrist movement amplitude improvements were observed. However, the performance of self-sufficient daily activities related to fine motor movements has deteriorated in the KG (for which educational intervention was not applied). [From the publication]
