Kuršininkų ir lietuvininkų dainų melodijų paralelės

LTStraipsnyje analizuojamos kuršininkų ir lietuvininkų liaudies dainų melodijos, siekiama ištirti jų panašumus ir skirtumus, atskleisti muzikinio folkloro sąveiką. Kuršių genties žemėse – šiaurinėje Klaipėdos krašto dalyje, pamaryje, Kuršių nerijoje – lietuvininkai ir kuršininkai gretimai gyveno nuo XV–XVI a. Latvijos Kuržemės kuršių, vėliau sulatvėjusių kuršių migracija į Lietuvos pajūrį vyko iki XX a. vidurio. Kuršininkų muzikinis folkloras Lietuvos mokslininkų kol kas ištirtas gana menkai. Lietuvos kuršininkų liaudies dainų repertuaras yra dvisluoksnis – gausesnis latviškas (70%) ir kiek kuklesnis lietuviškas (30%). Lietuvininkų dainų tarpe yra tik vienas kitas latviškų kuršininkų dainų pavyzdys. Kuršininkų melodikos pobūdis rodo esant archajiškąjį ir naujesnių laikų klodus. Juos tarpusavyje skiria ne tik poetinių tekstų struktūra ir semantika, bet ir melodijų ypatybės. Kuršininkų melodijų ypatybių visumoje yra matomi latviškų, lietuviškų ir bendri, abiejų tautų etninėms grupėms būdingi bruožai. Pagrindiniais melodikos parametrais – stilistika (monofonija, homofonija), dermėmis, diapazonu, metroritmika – kuršininkų ir lietuvininkų melodika yra gimininga. Sprendžiant klausimą, kurių kuršininkų kaimynų – lietuvininkų ar žemaičių – liaudies dainos turėjo didesnės įtakos kuršininkų dainoms, tenka pripažinti, kad žemaičių homofoninis daugiabalsumas yra svetimas kuršininkų muzikiniam mąstymui. Lietuviškai kuršininkų dainuotos melodijos yra išmoktos iš lietuvininkų – bemaž visos jos turi identiškus arba labai artimus variantus lietuvininkų repertuare. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kuršininkai; Lietuvininkai; Liaudies dainos; Žemaičiai; Liaudies dainos; Dainavimo stilius; Kuršininkai (immigrants from Latvia); Lietuvininkai (residents of Lithuania Minor); Melodies of folksongs; Expert's enlargement: žemaičiai (Samogitians); Folk songs repertoire; Way of singing.

ENThe Lietuvininkai (residents of Lithuania Minor) and the Kuršininkai (inhabitants of former East Prussia that speak a Latvian language dialect) had lived side by side in the lands of the Curonians (northern territory of Klaipėda region, on the Baltic Sea coast and along the Curonian Spit) since 16th and 17th centuries. Curonians from Latvian Courland and later Curonians who became Latvianised migrated to the Lithuanian Baltic Sea coast region until the middle of the 20th century. Folk music of Kuršininkai largely stayed out of the focus of Lithuanian researchers. The repertoire of folk songs of Kuršininkai who live in Lithuania consists of two layers: Latvian in larger part (70%) and Lithuanian (30%). Only a few items of songs of Latvian Kuršininkai were found among the songs of Lietuvininkai. The character of melodies of the songs of Kuršininkai includes archaic and modern layers. They differ not only by the structure of lyrics and semantics but also by specific features of melodies. The particularities of melodies include Latvian and Lithuanian features and those common to the ethnic groups of both nations. Melodies of both the Kuršininkai and the Lietuvininkai are similar in main parameters of melodies – stylistics (monophony, homophony), mode, range, and metro-rhythmics. It should be noted that the homophonic polyphony of Samogitians did not appear in the musical thinking of Kuršininkai. Melodies of songs that the Kuršininkai sung in Lithuanian they learned from the Lietuvininkai: almost all of them correspond to identical or very similar variants in the repertoire of Lietuvininkai.