Fenomenologinė Vosyliaus Sezemano estetika : estetinio objekto ir estetinio akto koreliacija

LTDauguma autorių, kurie analizavo ir vertino V. Sezemano estetiką, susiejo ją su fenomenologija, bet plačiau šio sąryšio neatskleidė. Išskirčiau dvi priežastis, kodėl Sezemano estetikos sąryšis su fenomenologine tradicija liko neišanalizuotas giliau. Pirmoji – tai sovietinės aplinkos poveikis. 1970 metais pasirodžius V. Sezemano „Estetikai“ buvo nedrįstama jo koncepciją atvirai įvardyti kaip nemarksistinę filosofiją, nes tai galėjo neigiamai paveikti pačią šios filosofijos sklaidą. Tad buvo siekiama akcentuoti V. Sezemano filosofijos savitumą ir netgi pabrėžiamas ryšys su marksistiškai suprantamu materializmu bei dialektiniu metodu. Antroji priežastis – tai ribotas pačios fenomenologijos supratimas. Fenomenologija dažnai buvo tapatinama su idealistiniu arba psichologiniu-introspektyviniu sąmonės struktūrų aprašymu. Šiame straipsnyje pirmiausia analizuojamas intencionalus estetinio objekto ir estetinio akto sąryšis ir, antra, atskleidžiama V. Sezemano estetikos priklausomybė fenomenologinės filosofijos tradicijai. V. Sezemanas estetinį objektą ir estetinį aktą analizuoja, akcentuodamas jų tarpusavio sąryšį. Šis estetinio objekto ir estetinio akto sąryšis atitinka Husserlio fenomenologijoje aprašytą intencionalaus objekto ir intencionalaus akto koreliaciją. Šis sąryšis gali būti atrandamas tiktai taikant fenomenologinį metodą: atliekant fenomenologinę redukciją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aprašymas; Estetika; Fenomenologija; Fenomenologinė; Redukcija; Sąmonė; Vosylius Sezemanas; Aesthetics; Conciousness; Description; Phenomenological; Phenomenology; Reduction; Vosylius Sezemanas.

ENMost authors, who analyzed and valued Sesemann’s aesthetics, likened it to phenomenology, but have not revealed more on the subject. I could devise two reasons why the connection between Sesemann’s aesthetics and phenomenological tradition is not analyzed deeper. The first – it is the result of the soviet environment. The conception for the 1970 Sesemann’s book "Aesthetics" was never dared to be openly claimed as nonmarxist philosophy, because that could negatively effect the very distribution of this philosophy. Thus it was desired to emphasize on the individuality of Sesemann’s philosophy and the connection with a Marxist understanding of materialism and dialectical method. The second reason is the limited understanding of phenomenology itself. Phenomenology was often identified with an idealistic or psychologically-introspective description of the structures of conciousness. In this article firstly analyzed is the connection between the aesthetic object and the aesthetic act and secondly Sesemann’s aesthetics reliance on phenomenological philosophical tradition. Sesemann analyzes the aesthetic object and aesthetic act by emphasizing their connection. This connection relates to what is described in Husserls phenomenology as the correlation between the intentional object and the intentional act. This connection can be discovered only by using the phenomenological method: by doing phenomenological reduction. [From the publication]