Ūkio raidos koncepcijos XVI-XIX a. (iki 1861 m.) Lietuvos socialinės ekonominės istorijos tipologizavimo paieškose

LT1557–1861 m. laikotarpis Lietuvos ūkio istorijoje iki šiol dažnai traktuojamas marksistiškai, kaip feodalinių baudžiavinių santykių, sąlygojusių socialinį ekonominį atsilikimą, epocha. Tačiau šio laikotarpio Lietuvos ūkio raida per pastaruosius kelis dešimtmečius nesulaukė sistemingų tyrimų. Esama įvairių nemarksistinių bei (neo)marksistinių ūkio koncepcijų, kurios leistų geriau pažinti socialinius ir ekonominius procesus XVI–XIX a. Lietuvoje. Šiame straipsnyje siekiama atskleisti tokių koncepcijų tarpusavio santykį ir analitinę vertę tiriant Lietuvos ūkio raidos problemas. Dėmesys telkiamas į nemarksistines Karlo Bücherio, Maxo Weberio ir (neo)marksistines Witoldo Kulos, Immanuelio Wallersteino ūkio analizės idėjas. Galima konstatuoti, kad XVI–XIX a. Lietuvos socialinės ekonominės raidos esminis požymis – paprastosios prekinės gamybos vyravimas. K. Bücherio bei M. Weberio ūkio raidos tipologijose tokios ekonomikos labiau sietinos su Vakarų Europos viduramžių ūkiniu gyvenimu (XI–XV a.). Tuo tarpu W. Kulos ir I. Wallersteino sampratos leidžia susieti paprastosios prekinės gamybos dominavimą su Vidurio Rytų Europos regionu, kuriam priklauso ir Lietuva. Traktuojant pagal I. Wallersteino neomarksistinę kapitalistinę pasaulio sistemos (KPS) koncepciją, prie Rusijos prijungta Lietuva pateko į baudžiavinę ūkio politiką vykdančią KPS pusiau periferijos erdvę. Lietuvos ūkis dėl uosto trūkumo buvo orientuotas ne į pramonę, o žaliavų imperijos centrams ir Vakarų rinkai gavybą. Lietuvos ekonominė situacija iki 1861 m. gali būti traktuojama kaip „periferija pusiau periferijoje“.Reikšminiai žodžiai: Ekonomika; Ekonominė teorija; I. Wallersteinas; K. Bucheris; Kapitalistinė pasaulio sistema; Lietuva XVI-XIX a; 16 amžius; 17 amžius; 18 amžius; 19 amžius; M. Weberis; W. Kula; Ūkio istorija; Ūkio raida; Capitalist world system; Economic theory; Economics; Economy development; Economy history; I. Wallerstein; K. Bucher; Lithuania 16th-17th; Lithuanian XVI-XIX c. history; M. Weber; W. Kula.

ENIn the history of Lithuanian economy the period of 1557-1861 is still often treated in a Marxist kind of way, as the epoch of feudal bondage relations, which led to the socio-economic backwardness. However, over the past few decades this period of the development of Lithuanian economy has not received systematic researches. There are various non-Marxist and (neo)Marxist concepts of the economy that would provide the opportunity to better understand the social and economic processes of Lithuania in XVI–XIX centuries. The purpose of this article is to reveal the relationship between these concepts and their analytical value while observing problems associated with Lithuanian economic development. The focus is on non-Marxist ideas of economy analysis of Karl Bücher and Max Weber, and (neo)Marxist ideas of economy analysis of Witold Kula and Immanuel Wallerstein. It can be stated that in the XVI–XIX centuries the essential feature of Lithuanian social economic development was the prevalence of simple commercial production. In the typologies of economic development by K. Bücher and M. Weber such economies are more closely associated with medieval economic life of the Western European (XI-XV centuries). Whereas conceptions by W. Kula and I. Wallerstein make it possible to link the dominance of ordinary commercial production with the region of the Middle East Europe, which also includes Lithuania. Treated in accordance with the concept of neo-Marxist capitalist world system (CWS) by I. Wallerstein, Lithuania annexed to Russia was subjected to the semi-peripheric space where CWS was carrying out economic policy of bondage. Due to the lack of a port, instead of the industry Lithuanian economy was oriented towards the output of raw materials intended for centres of the empire and Western market. Up to 1861 Lithuanian economic situation can be treated as a periphery in a semi-periphery.