Karo patirtys ir refleksijos Henriko Nagio poezijoje

LTHenrikas Nagys Antrojo pasaulinio karo metais atsiskleidė kaip savito braižo poetas, neoromantinėje tradicijoje integruojantis modernistines išraiškos priemones. Jo estetines pažiūras formavo Juozo Girniaus egzistencialistinė filosofija, postimpresionistinė vokiečių ir austrų poezijos tradicija. Dar prieškariu jį domino pranašo galių turinčio kūrėjo ir kasdienybėje panirusios minios intelektualinis ir ontologinis konfliktas. Vokietmečiu Nagys ir daugelis jo kartos literatų reflektavo herojinį egzistencializmo aspektą. Nagys, kaip ir Girnius, jautėsi gyvenąs totalitarizmo pažymėtoje vulkaninėje epochoje, kur poeto bei mąstytojo radikalūs svarstymai „sprogdina dabartį“, yra pavojingi režimui. Nagys karo patirtį apmąstė kaip ribinę egzistencijos būseną, heidegeriško „buvimo-mirties-link“ etapą. Šiame straipsnyje nagrinėjami daugiausiai 1941-1944 metais rašyti Nagio tekstai (daugelis jų vėliau nebuvo įtraukti į jo kūrybos rinktinę), kurie liudija poleminę įtampą, gyvenamojo laiko dramatizmą, vidinius prieštaravimus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dramatizmas; Egzistencializmas; Filosofija; Gamtovaizdžio poetika; Heroizmas; Karas; Katastrofizmas; Nacių okupacija; Nihilizmas; Catastrophism; Dramatism; Existentialism; Heroism; Nazi occupation; Nihilism; Philosophy; Poetics of landscape; War.

ENHenrikas Nagys was known during WWII as an original poet who integrated modernist features into Lithuanian Neo-Romantic tradition. His aesthetical worldview was influenced by the Post-Impressionist German and Austrian poetry and Existentialist philosophy, which was taught in the war-time Kaunas University by Juozas Girnius. In the prewar period Nagys was interested in the intellectual and ontological conflict between prophet-like superman figure of Poet and quotidian, trivial-thinking masses. In the times of Nazi occupation Nagys as well as many men of letters of his generation focused on the heroic aspect of Existentialism. Like his academic supervisor Girnius, Nagys realized his time as the "Volcanic epoch": mission of its poets and thinkers is to "blow-up the present moment" by the means of radical ideas and to dissent views from official doctrine of the totalitarian regime. Nagys reflected his war-time experiences as significant stage of Heideggerian "being-toward-death" (Sein-zum-Tode). In this article mostly the poems and essays of 1941-1944 by Nagys are analyzed (most of them were not published in his later collections of oeuvre). Those texts testify polemic intensity, dramatic features of epoch and its inner ambiguities. [From the publication]

• Literatūrologija / Literary Studies
• Istorija / History