Prasmės perkėlimas Williamo Shakespeare’o "Audros" lietuviškuosiuose vertimuose
LTStraipsnio tikslas – atlikti lyginamąją Williamo Shakespeare’o „Audros“ ir Tomo Venclovos bei Antano Miškinio lietuviškųjų vertimų analizę, nagrinėjant, kaip prasminiai elementai perkeliami į vertimus. Tyrimas apima dramos erdvėlaikio ir personažų kūrimo aspektus. Jis atskleidžia, kad vertimuose dingsta teatrinės erdvėlaikio reikšmės, bet išlieka mitinės erdvės prasmė. Analizuojant personažų kūrimo principus ir jų perkėlimo į vertimus problematiką, pastebima, kad vertimuose išsprūsta tam tikros daugialypių pagrindinių personažų reikšmės, o schematiškų antraeilių personažų reikšmės lieka nepakitusios. Reikšmės perkėlimo ir recepcijos problemas vertimuose lemia žodžių daugiareikšmiškumas, dingę originalo žodžiai ir frazės, o tuo pačiu ir reikšmės, lietuviškasis kultūrinis bei politinis kontekstas (sovietinių laikų Miškinio vertime pašalinamos galimos nuorodos į krikščionybę). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Anglų literatūra; Antanas Miškinis; Daugiareikšmiškumas; Erdvėlaikis; Kontekstai; Poetinis daugiareikšmiškumas; Prasminiai elementai; Reikšmės perkėlimas; Tomas Venclova; Vertimas į lietuvių kalbą; Viljamo Šekspyro "Audra"; Viljamas Šekspyras (William Shakespeare); Antanas Miškinis; Chronotope; Contexts; English literature; Meaning transfer; Polysemy; Polysemy in poetry; Semantic elements; Tomas Venclova; Transfer of meaning; Translation into Lithuanian; William Shakespeare; William Shakespeare's "The Tempest".
ENArticle aims to make the comparative analysis of the "Tempest" by William Shakespeare and its Lithuanian translations by Tomas Venclova and Antanas Miškinis, in an attempt to explain how semantic elements are transferred in the translations. The research focuses on the chronotope and the ways of creating characters. It has shown that theatrical references disappear but the meaning of mythical space is retained. The analysis of the character creation principles and their adherence problems has revealed that some meanings of the polysemic central characters are lost; while, the meanings of the schematic minor characters are retained. The problems of transfer of meaning and reception are caused by polysemy of words, words or phrases lost in translation following the loss of meaning and the Lithuanian cultural and political context (possible references to Christianity are removed in the translation by Miškinis that was made in soviet times). [From the publication]
