Jano Karlovičiaus muzikinė ir literatūrinė veikla

LTJanas Karlovičius (Jan Karłowicz, 1836-1903) – žymus Lietuvos lenkų kalbininkas, etnografas, istorikas, publicistas, redaktorius ir vertėjas, daugiau žinomas Lenkijoje nei Lietuvoje. Ypač mažai pažįstama jo literatūrinė ir muzikinė veikla, kuri straipsnyje ir aptariama. Karlovičiaus muzikinės ir literatūrinės veiklos spektras itin platus. Studijuodamas Maskvoje, jis grojo universiteto orkestre, privačiai mokėsi muzikos, o vėliau Paryžiuje ir Briuselyje ją profesionaliai studijavo, kūrė muziką fortepijonui. Grįžęs į Lietuvą rengė solinius pasirodymus ir koncertavo kartu su orkestru Vilniuje ir kitose vietose. Rūpinosi Stanislavo Moniuškos, su kuriuo susipažino dar mokydamasis Vilniaus gimnazijoje, muzikinio palikimo išsaugojimu. Poezija, vertimais Karlovičius susidomėjo dar jaunystėje. Skelbė publicistiką Varšuvos spaudoje, palaikė artimus ryšius su žinomais pozityvizmo epochos rašytojais E. Orzeszkowa, M. Konopnicka, H. Sienkiewicziumi, A. Świętochowskiu. Karlovičius buvo didis lietuvių kalbos ir literatūros mylėtojas: susirašinėjo su poetu A. Baranausku, privačiame archyve turėjo V. Ažukalnio-Zagurskio ir S. Gimžausko eilėraščių, į lenkų kalbą vertė K. Donelaičio „Metų“ fragmentus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Karlovičius; Lietuvių ir lenkų kultūrų ryšiai; Vilniaus kultūrinis gyvenimas; XIX a. antrosios pusės lenkiškoji Lietuvos kultūra; Karlovicius; Lithuanian – Polish cultural relations; Polish culture of Lithuania in the second half of XIX century; Vilnius cultural life.

ENJan Karłowicz, descended from Lithuania, was well known Polish linguist, historian, ethnographer, editor, and translator. His humanities deserts are pretty well noticed in Poland, party also in Lithuania. Less recognizable is his cultural activity. His literary output consists of youth poetry, translations, correspondence published in Warsaw’s press, the same close relationships with well know writers and poets of positivism epoch (E. Orzeszkowa, M. Konopnicka, H. Sienkiewicz, A. Świętochowski). Karłowicz was the great enthusiast of Lithuanian language and literature, he corresponded with A. Baranauskas. In his private collection he had V. Ažukalnis-Zagurski’s and S. Gimžauskas poems, he tried to translate into Polish language the part of the poem "Metai" written by K. Donelaitis. Before his literary fondness he was interested in music. He played the piano and the cello from his youth. During his studies in Moscow he used to play with universities orchestra. He took music lessons in Paris and Brussels, started to compose first piano compositions. After coming back to Lithuania he performed together with symphony orchestra and solo in the Great Theatre and in the Noble Club in Vilnius. From 1887 he was living in Warsaw. There he was the member of Musical Society Lutnia. He was the founder of S. Moniuszko section. Karłowicz met Moniuszko still being the pupil of the Vilnius upper school, after that they were in touch, also having contact with the composer’s family. After Moniuszko death, he settled the composers output, and published his VII Śpiewnik domowy. [From the publication]