Rytų baltų CiR tipo veiksmažodžiai

LTStraipsnyje analizuojama šakninių rytų baltų CiR tipo veiksmažodžių raida ir kilmė. Tiriamosios medžiagos atrankos kriterijus – šaknies struktūra – leidžia įžvelgti bendruosius vieno struktūrinio tipo veiksmažodžių istorijos dėsnius ir šių veiksmažodžių likimą atskirose baltų kalbose, išryškinti archaizmus ir inovacijas. Analizuojamieji veiksmažodžiai kildintini iš apofoninių CeR / CiR tipo šaknų. Rytų baltų kalbų veiksmažodžio sistemoje matyti keleriopos pokyčių kryptys: 1. Dažniausias dvinarių opozicijų radimasis: lie. kélti / klti : la. celt / la. cilt – diatezinės opozicijos su diferencijuota kategorine semantika, morfologine struktūra, vokalizmu. 2. Retesnės trinarės opozicijos, t. y. pagrindinio ir nykstamojo laipsnio a-, ia-kamieniai ir intarpiniai ar sta-kamieniai veiksmažodžiai, plg.: lie. skẽlia / skìlia / skỹla : la. šķeļu / šķiļu. Neretai rytų baltų kalbose greta šių susiformuoja dar ir mišriojo tipo a-kamieniai veiksmažodžiai, plg.: lie. birė́ti, bìra, birė́jo; byrė́ti, bỹra, byrė́jo : la. birêt. 3. Neretai apibendrinama nykstamojo laipsnio šaknis ir įgyjama a-, ia-kamienė arba intarpinė ar sta-kamienė struktūra, priklausomai nuo kategorinės semantikos (ir šaknies finalės sonanto), plg.: (i)a kamienas: lie. trìna – trýnė : la. trinu // triņu – trinu // trīnu, ia kamienas: lie. gìria – gýrė : la. dziŗu – dzĩru, arba intarpas resp. sta kamienas: lie. gìmsta – gìmė : la. dzìmstu – dzimu. Taigi formuojasi nauji rytų baltų veiksmažodžių struktūriniai modeliai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Morfologija; Morfonologija; Etimologija; Veiksmažodis; Baltų kalbos; Lithuanian; Morfology; Morfonology; Etimology; Verb.

ENThe article deals with the development and origin of the root CiR-type verbs of eastern Balts. The criterion of the data selection – the root structure - allows identifying common patterns of the history of the verbs of one structural type and the destiny of the verbs in different Baltic languages, as well as highlighting the archaisms and innovations. The analyzed verbs are to be derived from the apophonic CeR/CiR-type roots. Several directions of change are seen in the verb systems of languages of eastern Balts: 1. The occurrence of binary oppositions is the most frequent: lie. kélti / klti : la. celt / la. cilt – diathesical oppositions with the differentiated categorical semantics, morphological structure and vocalism. 2. Trinary oppositions are rarer, i.e. verbs of the main or vanishing degree a-, ia-stem and infixal or sta-stem, cf.: lie. skẽlia / skìlia / skỹla : la. šķeļu / šķiļu. In the languages of eastern Balts, verbs of the mixed type a-stem are often formed next to the other two types, cf.: lie. birė́ti, bìra, birė́jo; byrė́ti, bỹra, byrė́jo : la. birêt. 3. The vanishing-type root is often generalized and an a-, ia-stem or infixal or sta-stem structure is acquired, depending on the categorical semantics (and the root final sonant), cf.: (i)a stem: lie. trìna – trýnė : la. trinu // triņu – trinu // trīnu, ia stem: lie. gìria – gýrė : la. dziŗu – dzĩru, or an infix resp. sta kamienas: lie. gìmsta – gìmė : la. dzìmstu – dzimu. Thus new structural models of the verbs of eastern Balts are formed.