Specialybės kalba: studentų požiūris

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTStraipsnyje analizuojami Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentų požiūrio į specialybės kalbą kai kurie aspektai. Specialybės kalba yra LSMU dėstomos Profesinės kalbos modulio sudedamoji dalis, orientuota į profesinę terminiją. Profesinės kalbos modulio tikslai atitinka visus šiuolaikinio mokymosi parametrus: suprasti profesinę terminiją, kvalifikuotai komunikuoti su tos pačios profesijos atstovais, ugdyti visuminę sveikatos mokslų specialisto kompetenciją. Kaip šiuos tikslus supranta studentai? Ar tikslų supratimas lemia ir tam tikrą požiūrį į modulio studijas? Straipsnio tikslas – patyrinėti, kaip studentai vertina savo ir jiems dėstančių dėstytojų kalbą; sužinoti, ko studentai tikisi išmokti studijuodami specialybės kalbą ir nustatyti, ar pakito studentų kalba po specialybės kalbos studijų. Straipsnyje keliama hipotezė, jog po specialybės kalbos studijų padidės studentų kalbinė kompetencija. Tikslui pasiekti buvo taikytas deskriptyvinis metodas, literatūros šaltinių analizė, anketinė apklausa, duomenų kiekybinė ir kokybinė analizė. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta taikant SPSS 16 programą. Tikrinant statistines hipotezes, reikšmingumo lygmeniu pasirinktas p = 0,05. Hipotezių apie požymių tarpusavio priklausomybę tikrinimui taikyti tikslūs χ2 (chi kvadrato) ir marginalinio homogeniškumo testai.Straipsnyje analizuojami Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentų požiūrio į specialybės kalbą kai kurie aspektai. Specialybės kalba yra LSMU dėstomos Profesinės kalbos modulio sudedamoji dalis, orientuota į profesinę terminiją. Profesinės kalbos modulio tikslai atitinka visus šiuolaikinio mokymosi parametrus: suprasti profesinę terminiją, kvalifikuotai komunikuoti su tos pačios profesijos atstovais, ugdyti visuminę sveikatos mokslų specialisto kompetenciją. Kaip šiuos tikslus supranta studentai? Ar tikslų supratimas lemia ir tam tikrą požiūrį į modulio studijas? Straipsnio tikslas – patyrinėti, kaip studentai vertina savo ir jiems dėstančių dėstytojų kalbą; sužinoti, ko studentai tikisi išmokti studijuodami specialybės kalbą ir nustatyti, ar pakito studentų kalba po specialybės kalbos studijų. Straipsnyje keliama hipotezė, jog po specialybės kalbos studijų padidės studentų kalbinė kompetencija. Tikslui pasiekti buvo taikytas deskriptyvinis metodas, literatūros šaltinių analizė, anketinė apklausa, duomenų kiekybinė ir kokybinė analizė. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta taikant SPSS 16 programą. Tikrinant statistines hipotezes, reikšmingumo lygmeniu pasirinktas p = 0,05. Hipotezių apie požymių tarpusavio priklausomybę tikrinimui taikyti tikslūs χ2 (chi kvadrato) ir marginalinio homogeniškumo testai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Anketinė apklausa; Kalbinė kompetencija; Lingvistika; Profesinė kalba; Secialybės kalba; Specialybės kalba; Studentų požiūris; Language Competence; Linguistic competence; Linguistics; Professional language; Questionnaire; Specialty language; Specialty language students' perspective; Student's attitude.

ENThe paper aims at the analysis of Lithuanian University of Health Science (LUHS) students‘ attitudes toward professional language. Professional Language, as a structural part of the Module of Medical Professional Language taught at Lithuanian University of Health Science, is oriented to professional terminology. The objectives of the module fulfill the comtemporary language learning parameters: understanding professional terms, qualified communication with the medical colleagues, development of a wholesome competence of the representative of the medical professions. How are these objectives understood by the students? Does such understanding encourage their interest in studying the module? The paper focuses on the analysis of the students‘ views toward their own language; the students‘ assessment of the language of their lecturers and their expectations while studying their professional language. One of the aims was to determine whether the students‘ professional language changed after having studied the module. The author of the paper rises the assumption that after the course in Professional Language the students‘ language competence will grow. The following methods have been employed: the analysis of the theoretical literature, the questionnaires and the statistical data analysis. The respondents were the students of the three faculties of LUHS – Medical Faculty, Pharmacy Faculty and Social Health Faculty. 30 students were examined in each faculty.The total number of the students participating in the research was 90; all of them were taught by the author of the paper. The students had to fill in the two questionnaires worked out for the reaearch. The first questionnaire was handed in to the students at the beginning of the course, and the second one – at the end. The students filled in the questionnaires in a written form. The questionnaires were handed in to the students before the practical lessons in Professional Language, so all the respondents (100 per cent) handed the filled questionnaires back. Both questionnaires were filled in by the same students. [From the publication]