Psichologinės gerovės sąsajos su patirtais stresoriais, subjektyviai vertinama sveikata ir sociodemografiniais veiksniais

LTTyrimo tikslas – įvertinti psichologinės gerovės sąsajas su stresine patirtimi, potrauminio streso reakcijomis, subjektyviai vertinama sveikata ir sociodemografiniais veiksniais. Tyrime dalyvavo 487 respondentai iš Lietuvos didžiųjų miestų ir miestelių, tiriamiesiems asmenims buvo 18-80 m., amžiaus vidurkis – 36,2 m. Tyrimo dalyvių stresinė patirtis buvo vertinama remiantis trumpu traumos klausimynu (BTQ) ir Adaptacijos sutrikimų subjektyvaus vertinimo klausimyno stresorių skale (AjD-S). Psichologinė gerovė įvertinta naudojantis straipsnio autorių sudaryta dešimties teiginių trumpąja psichologinės gerovės skale (PG10). Subjektyvi sveikata ir sociodemografiniai duomenys įvertinti remiantis straipsnio autorių sudaryta anketa. Nustatyta, kad trauminių stresorių poveikį per gyvenimą patyrė 70,2 proc. tyrimo dalyvių. Psichologinė gerovė nėra susijusi su bendru per gyvenimą patirtų stresinių įvykių kiekiu ir potrauminio streso reakcijomis į stresorius, tačiau ji reikšmingai siejasi su subjektyviai vertinama sveikata ir kai kurių ligų patirtimi, pavyzdžiui, širdies ar kitomis pavojingomis ligomis. Psichologinė gerovė reikšmingai susijusi su demografiniais veiksniais: amžiumi, išsimokslinimu. Jaunesnio amžiaus ir aukštesnio išsimokslinimo asmenų psichologinė gerovė yra didesnė. Psichologinė gerovė susijusi su pajamomis ir pasitenkinimu finansine situacija. Subjektyviai vertinama sveikata buvo labiausiai su psichologine gerove susijęs veiksnys šiame tyrime: kuo geresnė subjektyviai vertinama sveikata, tuo ir psichologinė gerovė yra didesnė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Potrauminis stresas; Psichologinė gerovė; Stresoriai; Subjektyvi sveikata; Posttraumatic stress; Psychological well-being; Stressors; Subjective health.

ENAim of present study was to evaluate relationship between psychological well-being and live-time stressor exposure, subjective health and sociodemographic variables. 487 participants aged 18-80 years, 36.2 years on average from different Lithuanian cities and towns participated in this study. Exposure to stressors was assessed using Brief trauma questionnaire (BTQ) and Adjustment disorders questionnaire stressor list (AjD-S). Psychological well-being was measured using 10 item brief Psychological Well-Being scale (PG10) developed by the authors of the study. Sociodemographic data and subjective health was measured using a questionnaire developed by the authors of the study. 70.2 percent of participants experienced at least one traumatic stressor during their life. Psychological well-being was not related with total number of lifetime traumatic stressors and posttraumatic reactions, but psychological well-being was significantly correlated with subjective health ratings and experiences of particular health issues, including heart diseases and other dangerous diseases. Psychological well-being was significantly correlated with sociodemographic variables: age and education level. Young age and higher education levels were correlated with significantly higher psychological well-being scores. Psychological well-being is related with income, and perceived satisfaction with personal financial situation. Subjective health ratings were the most important factor of psychological well-being in our study. [From the publication]