LTTyrimo tikslas – įvertinti sirgimo lėtine liga ir subjektyviai vertinamos sveikatos, psichologinės gerovės ryšius, kontroliuojant amžiaus poveikį. Tyrime dalyvavo 1 202 Lietuvos gyventojai nuo 16 iki 89 metų (M = 45,5 metų, SD = 18,7 metų), apklausa vyko 36 miestuose ir 62 kaimuose. Šiame tyrime dalyvaujančių asmenų buvo prašoma subjektyviai įvertinti savo sveikatą ir taip pat nurodyti, ar serga lėtine liga. Visi tyrimo dalyviai pildė Lietuviškąją psichologinės gerovės skalę. Atliekant struktūrinių lygčių modeliavimą nustatyta, kad pasitenkinimas gyvenimo lygiu negali būti nuspėjamas remiantis sergama lėtine liga, jį padeda nuspėti tik subjektyvus sveikatos vertinimas. Visus kitus gerovės komponentus – optimizmą, negatyvų emocingumą, pasitenkinimą santykiais su artimaisiais ir tarpasmeniniais santykiais, pasitenkinimą darbu ir gyvenimu Lietuvoje – gali padėti nuspėti tiek subjektyviai vertinama sveikata, tiek sirgimas lėtine liga (tiesiogiai ir remiantis subjektyviai vertinama sveikata). Literatūroje nurodoma, kad subjektyviai vertinama sveikata gali būti ne tik sirgimo lėtine liga, bet ir kai kurių kitų kintamųjų (pvz., amžiaus) išdava, tad į modelį įtraukėme amžių, kaip kontroliuojantį veiksnį. Rezultatai liudija, kad tokiame modelyje sirgimas lėtine liga gali būti nuspėjamas amžiaus, taip pat amžius, kaip ir sirgimas lėtine liga ar subjektyviai vertinama sveikata, padeda nuspėti daugelį gerovės komponentų. Sirgimas lėtine liga padeda nuspėti subjektyviai vertinamą sveikatą. Nustatytas stiprus sirgimo lėtine liga ir subjektyvaus sveikatos vertinimo ryšys. Tiek sirgimas lėtine liga, tiek subjektyviai vertinama sveikata gali padėti nuspėti atskirus gerovės komponentus. Amžius – svarbus sirgimo lėtine liga, subjektyviai vertinamos sveikatos ir atskirų psichologinės gerovės komponentų prediktorius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuviškoji psichologinės gerovės skalė; Psichologinė gerovė; Sirgimas lėtine liga; Subjektyviai vertinama sveikata; Chronic disease; Lithuanian psychological well-being scale; Psychological well-being; Subjective evaluation of healt; Subjective evaluation of wealth.
ENEvaluate relationships between being ill with chronic disease, subjectively assessed health and psychological well-being, while controlling age. The study participated 1202 Lithuanian residents aged 16 to 89 years (M = 45.5 years, SD = 18.7 years). The survey was conducted in 36 cities and 62 villages. In this study, participants were asked to subjectively assess their health and also to indicate whether they have a chronic disease. All participants filled in Lithuanian psychological well-being scale. The structural equation modeling revealed that satisfaction with living standards cannot be predicted by illness or chronic disease; it predicts only subjective assessment of health. All other components of well-being – optimism, negative emotions, satisfaction with relationships with family members and personal relationships, job satisfaction and life satisfaction in Lithuania – can predict both subjectively assessed health, illness (chronic disease) directly and via the subjective evaluation of health. The literature indicates that the subjective evaluation of health cannot be only the reflection of being ill or not, but also result of some other variables (e.g., age). Thus, in the model we included sage as a control variable. Results show that in this model chronicle illness could be predicted by age, age in similar way as chronicle illness or subjectively assessed health could predict components of psychological well-being. Also chronicle illness predicts the subjectively assessed health. We found a strong relationship between the signs of the chronic disease and subjective health evaluation. Both chronic disease and subjective evaluation of health can predict components of psychological well being. Age is an important predictor of the chronic disease, subjectively assessed health and components of psychological well-being. [From the publication]