Išvengiamas mirtingumas ir vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje 1967-2011 m . : sekuliariniai pokyčiai pagal lytį ir gyvenamąją vietą

LTDarbo tikslas buvo ištirti skirtingų gyventojų grupių išvengiamų mirčių tendencijas ir pakitimus mirčių struktūroje per 45 metų laikotarpį bei nustatyti jų įtakos vidutinei tikėtinai gyvenimo trukmei lygį ir pokyčius laikui bėgant. Darbe naudota 1967-2011 m. oficialiose mirtingumo ataskaitose ir Statistikos departamento prie LRV leidiniuose esanti pirminė informacija. Nagrinėta 14 mirties priežasčių 0-64 m. amžiaus grupėje. Lietuvoje 1967-2011 m. nuo išvengiamų mirties priežasčių mirė 136 947 gyventojai, tai sudarė 22,79 proc. nuo bendro mirčių 0-64 m. amžiuje skaičiaus. 48,03 proc. išvengiamų mirčių sudarė mirtys nuo 3 priežasčių, kurioms galima užkirsti kelią efektyviomis profilaktinėmis priemonėmis, 51,97 proc. – nuo 11 pagydomų ligų (būklių). Visą 1967-2011 m. laikotarpį didžiausias mirtingumas (standartizuotas rodiklis) pagal lytį ir gyvenamąją vietovę buvo kaimo vyrų: mažiausias – 140,7 / 100 000 gyv. (2011 m.), didžiausias – 222,4 / 100 000 gyv. (1993 m.). Mažesnis mirtingumas buvo miesto vyrų: mažiausias – 117,1 / 100 000 gyv. (2010 m.), didžiausias – 169,1 / 100 000 gyv. (1991 m.). 45 metų laikotarpiu vyko gana intensyvūs išvengiamo mirtingumo struktūros pokyčiai, išskyrus tai, kad vyrų ir moterų mirtingumo mieste struktūroje per visą laikotarpį vyravo hipertenzinės ligos ir smegenų kraujotakos sutrikimai. Tarp kaime gyvenusių vyrų ir moterų ši mirties priežastis periodo pradžioje (1967-1976 m.) užėmė antrąją vietą mirties priežasčių struktūroje, o vėliau – pirmąją.Pagal lytį dėl išvengiamų mirčių labiausiai sutrumpėjo vyrų VTGT, pagal gyvenamąją vietovę – kaime, tad didžiausi bendros VTGT ir VTGT atmetus išvengiamas mirtis skirtumai per visą tiriamąjį laikotarpį buvo tarp kaimo vyrų (vidutiniškai 2,8 m.). Įvertinus išvengiamo mirtingumo duomenis per 1967-2011 m. laikotarpį galima teigti, jog išvengiamų mirties priežasčių rizikos grupė pagal lytį yra labiau vyrai nei moterys, o pagal gyvenamąją vietą – labiau kaimo gyventojai nei miesto. Lytis yra didesnę reikšmę turintis veiksnys nei gyvenamoji vieta, nes mirtingumo skirtumai didesni analizuojant rodiklius pagal lytį nei pagal gyvenamąją vietą. Labiausiai dėl išvengiamų mirčių VTGT sutrumpėjo vyrų populiacijoje kaime (vidutiniškai 2,8 m. per tiriamąjį laikotarpį), mažiausiai – moterų populiacijoje mieste (vidutiniškai 1,3 m. per tiriamąjį laikotarpį). Vis dėlto vyrų bendros VTGT skirtumas nuo VTGT atmetus išvengiamas priežastis mažėjo sparčiau nei moterų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Išvengiamas mirtingumas; Pokyčiai; Vidutinė gyvenimo trukmė; Avoidable mortality; Life expectancy; Lithuania; Trends.

ENThe main objective of the study was to analyze long term trends in avoidable mortality as indirect indicator of outcome of health care system in Lithuania during 1967-2011 and to assess the impact of avoidable mortality on life expectancy at birth. Using primary information on cause of death and midyear population denominators, time trends in age-standardized death rates were investigated, and possible reduction of life expectancy (LE) due to avoidable mortality was calculated. In Lithuania in 1967-2011 from avoidable causes of death died 136,947 population, which accounted for 22.79 % of the total deaths in the 0-64 year age group. 48.03 % of avoidable deaths accounted for the deaths from three preventable causes, 51.97 % – 11 from treatable diseases. Standardized mortality rate by gender (male/female) and place of residence (urban/rural) the entire 1967-2011 year period was highest among rural men. The lowest was 140.7 / 100,000 population (2011), the highest 222.4 / 100,000 population (1993). The lowest mortality rate among urban men (minimum - 117.1 / 100,000 population (2010), the highest – 169.1 / 100,000 population (1991). During 45 years was quite intense changes in the structure of avoidable mortality, except male and female mortality from cardiovascular and cerebrovascular disorders. By gender most of avoidable deaths impacted LE among men in rural areas, and reached on average of 2.8 years. The risk of avoidable mortality by gender group are more evident for men than for women, and according place of residence – more for rural than urban residents. Gender is more important factor than place of residence, because the mortality differences are larger by gender than by place of residence. Avoidable deaths mostly impacting LE of male population in rural areas (an average of 2.8 m. during the 45 y. period), much less – women (approximately 1.3 m. during the period). [From the publication]

• Vadyba / Management
• Sociologija / Sociology
• Psichologija / Psychology