Papilės krašto vandens malūnai

LTXIX a. pabaigoje–XX a. pirmaisiais dešimtmečiais Papilės krašte veikė 6 vandens malūnai ir vienas malūnas buvo sukamas žibalo motoru. Visi malūnai buvo pastatyti prie Ventos upės, 5–7 kilometrų atstumu vienas nuo kito. Jie buvo mediniai, ir tik 1932 m. sudegus Augustaičių malūnui, jo vietoje buvo pastatytas mūrinis malūnas. Grūdai buvo malami akmeninėmis girnomis, ir tik naujajame Augustaičių malūne buvo švediški valcai. Grūdų maišai į trečiąjį malūno aukštą buvo keliami rankomis sukamu keltuvu (jį sudarė vertikalus karkasinis ratas, uždėtas ant horizontalaus veleno), tik Augustaičių ir Rudikių malūnuose maišus su grūdais į palėpės aukštą pakeldavo mechanizuotai (horizontalų veleną su grandine suko nuo malūno transmisijos atvesta diržinė pavara). Papilės krašte šiandien dar tebestovi trys vandens malūnai, vienintelis veikiantis tėra Augustaičių malūnas. Malūnų nykimo priežastys: gaisrai, nusidėvėjimas, XX a. 5 dešimtmetyje pasikeitusios politinės ir ekonominės sąlygos, melioracija.Reikšminiai žodžiai: Papilė; Vandens malūnai; Girnos; Malūnininkai ir klientai.

ENIn 19th c. and first decades of the 20th c. there were six water mills in Papilė region, and one mill was driven by fuel oil motor. All these gristmills were built on the Venta river, at every 5–7 km. They were wooden, and only in 1932, when the Augustaičiai mill burnt down, a new modern stone mill was built in its place. The gristmills used cemented millstones, but a new Augustaičiai mill already had Swedish mill rolls. To transport the grain sacks to the third floor of the mills, special lifts (a vertical wheel with a horizontal shaft), rotated by hand were used, while the mills of Augustaičiai and Rudikiai had elevators driven by the transmission. Only three mill buildings survived by now. Augustaičiai mill is still operating. There were many reasons of their decline: fires, wear, political and economic changes in 1940s, as well as land draining measures. [From the publication]