Veiksmažodžių piřŕkti bei piřšti struktūrinės ir semantinės paralelės

LTAbu nagrinėjamieji žodžiai priklauso CeRC/CiRC apofoniniam veiksmažodžių tipui. Tokios struktūros lietuvių kalboje yra 14 veiksmažodžių: kir̃pti, kir̃sti, pir̃kti, pir̃šti, sir̃gti; mìlžti, til̃pti, vil̃kti;kim̃šti, krim̃sti, slim̃pti „slinkti“; riñkti, sliñkti, triñkti. Daugelis jų yra gana seni, turi ekvivalentiškos struktūros atitikmenų latvių kalboje, kiek rečiau – kitose giminiškose kalbose. Veiksmažodžių pir̃kti ir pir̃šti struktūrinis ir semantinis artimumas yra labai akivaizdus, siekiama nustatyti jo priežastis. Abiejų veiksmažodžių ištakos, formavimosi būdas bei laikas smarkiai skiriasi. Jų suartėjimas prasidėjo (rytų) baltų epochoje, kai tiek senasis veiksmažodis pir̃šti, tiek ir naujasis pir̃kti pateko į tą pačią veiksmažodžių grupę su kaitybine balsių kaita CeRC/CiRC. Senoji kaita *preś-/*pirś- ar *prek-/*pirk- išlikti negalėjo, balsių kaitos variantą *preś-, *prek- beturi tik senieji vediniai (lie. prašýti, la. prasît). Vokalizmo artimumą papildė labai panašus konsonantizmas. Greta senosios šaknies *perś-/*pirś- atsiradus naujai išplėstai šakniai *per-k-/pir-k-, abu veiksmažodžiai turėjo būti gana artimi struktūriškai. Tam tikrų paralelių ir abiejų veiksmažodžių semantikoje, ypač juos sieja posesinių santykių raiška. Abiejų veiksmažodžių likimas baltų kalbose skirtingas. Lietuvių kalboje yra abu nagrinėjamieji veiksmažodžiai, o latvių išliko tik pirkt, o iš veiksmažodžio pirś- bėra tik vediniai. Prūsų kalboje nėra nė vienos iš šių veiksmažodinių šaknų pėdsakų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Veiksmažodžių sandara; CeRC/CiRC tipo veiksmažodžiai; Lithuanian; Structure; Semantics and history of verb; CeRC/CiRC-type verbs.

ENBoth analysed verbs belong to the CeRC/CiRC apophony-type of verbs. There are 14 verbs with such a structure in Lithuanian: kir̃pti, kir̃sti, pir̃kti, pir̃šti, sir̃gti; mìlžti, til̃pti, vil̃kti;kim̃šti, krim̃sti, slim̃pti “slither”; riñkti, sliñkti, triñkti. Most of them are quite old and have equivalents with the same structure in Latvian; rarer – in other related languages. The structural and semantical affinity of the verbs pir̃kti and pir̃šti is quite obvious. The purpose is to determine its reasons. The origin, way and time of formation of both verbs are very different. Their approximation began in the epoch of (east) Aistians when the old verb pir̃šti as well as the new verb pir̃kti got into the same group of verbs with the CeRC/CiRC vowel alternation. The old alternation *preś-/*pirś- or *prek-/*pirk- could not survive; the vowel alternation variant *preś-, *prek- is retained only in old derivatives (Lith. prašýti, Lat. prasît). The closeness of the vocalism was supplemented by a similar consonant[4]. When a new extended root *per-k-/pir-k- appeared beside the old root *perś-/*pirś-, both verbs must have been quite close structurally. There must have been some semantic parallels too, especially the expression of possessive relations. The fate of the verbs in Aistian languages is different. Both of them are present in Lithuanian, whereas in Latvian only pirkt survived. There are only derivatives of the verb pirś-. In the Prussian language there are no traces of the roots of these verbs.