Užmirštasis Paleckis

LTStraipsnyje nagrinėjama kontraversiška Justo Paleckio asmenybė ir jo veikla: keliamas klausimas, kaip J. Paleckis neatsidūrė sovietiniame lageryje už kontrrevoliucinę veiklą, tarptautinės buržuazijos rėmimą, taip pat mėginama geriau pažvelgti į Lietuvos okupacijos užkulisius. Atskleidžiama, jog tapęs ministru pirmininku, J. Paleckis atliko visuomenės raminimo uždavinį. Iš jo kalbų niekas nebūtų įtaręs, kad Liaudies seime kils esminiai, konstituciniai klausimai. Teigiama, kad vyriausybė ne vien tylėjo, bet ir žodžiais bei simboliniais gestais atmetė nepriklausomybės praradimo galimybę, vadinasi, balsuodami už Liaudies seimą žmonės pasisakė už nepriklausomą valstybę ir, marksistiniu požiūriu, kuklias reformas, bet ne už inkorporaciją bei krašto pertvarkymą komunistiniais pagrindais. Todėl, sovietinės teisės požiūriu, atsižvelgiant vien į retoriką ir viešai skelbiamas programas, Paleckio vyriausybė ir Darbo liaudies sąjunga buvo kontrrevoliucinės organizacijos. Nors neįmanoma nustatyti, ką tuo metu žmonės galvojo, ką jie suprato ir ko ne, patys sovietai rodo, kad jų apskaičiavimu nei tarybinė santvarka, nei jų aneksiniai planai platesnio pritarimo Lietuvoje nesusilaukė. Daroma prielaida, kad buvo vaidinamas iš anksto sukurtas spektaklis, suprantant, kad tikrajai sovietų programai mažai kas Lietuvoje pritars. Išskiriamos trys skirtingos galimos J. Paleckio vaidmens versijos: geros valios Paleckis stojęs Lietuvos gelbėti; silpno būdo Paleckis sovietams pasirodęs būsiąs lengviausiai manipuliuojamas; kairiųjų pažiūrų Paleckis nuosaikiai vykdęs sovietizacijos programą.Reikšminiai žodžiai: Justas Paleckis; Liaudies vyriausybė; 20 amžius; Okupacija; Politiniai veikėjai; Valstybingumo krizė 1938-1940 m.; Crisis of statehood 1938-1940; Justas Paleckis; Lithuania; Lithuania in 1940; Occupation; People's Government; Politicians.

ENThe article includes discussion on controversial personality of Justas Paleckis and his activities: the question is how did J. Paleckis manage to avoid getting into the Soviet camp for his counter-revolutionary activities and the support of the international bourgeoisie, and it also attempts to have a better observation of the backstage of Lithuanian occupation. It is revealed that becoming the Prime Minister J. Paleckis had to calm the society. His talks did not indicate that the People's Seimas will face fundamental constitutional problems. It is stated that not only the government kept silent, but it also using words and symbolic gestures had rejected the possibility of loss of independence, which means that voting for the People's Seimas people had been giving their voice for independent country and, in a Marxist point of view, modest reforms, but not for the incorporation and transformation of the country on a communist basis. Therefore, from the Soviet law point of view and taking into account only rhetoric and publicly announced programmes, the government of Paleckis and the Union of Lithuanian Working People were counter-revolutionary organizations. Even though it is impossible to determine what people were thinking at the time, what they understood and what they did not understand, the Soviets themselves show that according to their calculation neither the Soviet system nor their annexation plans receive more noticeable approval in Lithuania. It is assumed that a pre-made performance was prepared realizing that the real Soviet programme will not receive a lot of support. Three different versions of the possible role of J. Paleckis are distinguished: the goodwilled Paleckis who came to rescue Lithuania; the weak Paleckis seen by the Soviets as the best one to be manipulated; and left-minded Paleckis moderately implementing the programme of the Sovietisation.