Mūsų dėmesys kalbos etikai

LTStraipsnyje apžvelgiamas lietuvių kalbininkų ir kitų mūsų šviesuomenės žmonių – rašytojų, žurnalistų, pedagogų, politologų, dvasininkų ir kt. – domėjimasis etiniu kalbos dėmeniu nuo Atgimimo metų iki šių dienų. Etikos (moralės, doros) dalykai šiandien ypač opūs, svarbus ir jų atspindys, reiškimasis kalboje. Autorius domisi, kur, į kuriuos etikos raiškos kalboje dalykus daugiausia krypo kalbos rūpintojų dėmesys. Kalbos etikos dalykus kliudantis kalbininkas norom nenorom neretai išeina už grynosios kalbotyros ribų, prabyla ne tik kaip kalbininkas, bet ir kaip pilietis, ginantis savo vertybines nuostatas (politines, kultūrines, estetines). Kai imama kalbėti apie etiką, į pirmą vietą iškyla ne kalbos, o kalbinio bendravimo normos. Todėl neatsitiktinai tie klausimai daugiausia aptariami mokslo populiarinimo rašiniuose, kalbos publicistikoje. Tačiau kalbos etikos raiška yra ir specialių lingvistinių tyrimų objektas. Teksto kalbinės raiškos etika taip pat, be abejo, yra daugelio kalbotyros šakų objektas, bet pirmiausia ji rūpi pragmatinei bei taikomajai stilistikai ir retorikai. Matyt, dėl to tokių tyrimų ir Lietuvoje pirmiausia imasi retorikos ir stilistikos specialistai: šios srities lietuvių kalbininkų atidžiau pradėta įsižiūrėti į (juridinės, politinės) retorikos ir į reklamos kalbinės raiškos etiką. Esama tam tikros ribos tarp turinio ir kalbinės raiškos etikos. Pirmasis rūpi retorikai (ji nėra grynai lingvistinė disciplina), bet ne kalbotyrai, tarkim – etinei kalbotyrai. Kalbos etikos problematiką nagrinėjant ypač svarbios būtų humanitarinių ir socialinių mokslų sąsajos.Reikšminiai žodžiai: Kalbos etika; Retorika; Stilistika; Keiksmažodžiai; Eufemizmai.

ENThe article reviews an interest exhibited by Lithuanian language linguists and other national luminaries – writers, journalists, educators, political scientists, clergy and other – in ethical component of language from Atgimimas (Revival) years until today. The author is interested in what issues related to expression of ethics in language attracted attention of language custodians. A linguist touching upon language ethics issues inevitably goes beyond the limits of pure linguistic research; (s)he speaks out not only as a linguist, but also as a citizen defending his/her normative attitudes (political, cultural, aesthetic). Once discussion revolves around ethics, primary attention shifts from language to norms of linguistic communication. For this reason, it is not accidental that such issues are most often discussed in popular scientific writings, social and political journalism. However, the expression of language ethics also constitutes a special object of linguistic research. The ethics of spoken expression of a text also, without a doubt, is the object of many linguistic research branches, but, first of all, it is researched in pragmatic and applied style and rhetoric studies. Perhaps, for this reason, such research is conducted in Lithuania primarily by researchers of rhetoric and style: Lithuanian linguists from this background began paying closer attention to ethics of linguistic expression in (legal, political) rhetoric and advertising. There is a certain boundary between content and linguistic expression ethics. The earlier is of concern to rhetoric (it is not a purely linguistic discipline), but not to linguistic research, let’s say to ethical language research. In examination of language ethics issues, connections between humanitarian and social sciences are especially important.