Specialybės kalbos kultūros dėstymo technikos universitete poreikio ir galimybių analizė

LTStraipsnyje analizuojamos 2008 m. patvirtintos LR valstybinės kalbos politikos gairės, kuriose pripažįstama kalbos, kaip visuomenės kultūros, pasaulėjautos, tautos dvasinės kultūros dalies ir tautos tapatumo bei išlikimo garantijos, vaidmuo. Todėl aukštosiose mokyklose būtina analizuoti studentų poreikius, stiprinti jų kalbinę ir kultūrinę savimonę, tobulinti kalbos dėstymą ir gerinti studentų ir dėstytojų savitarpio supratimą. Straipsnio tikslas – remiantis atliktos anketinės apklausos duomenimis aptarti specialybės kalbos dėstymo Vilniaus Gedimino technikos universitete poreikį ir galimybes. Tyrimo objektas – VGTU nuolatinių ir ištęstinių studijų studentų (300 respondentų) 2012 m. atliktos apklausos duomenys. Išnagrinėjus studentų anketinės apklausos rezultatus, paaiškėjo, kad specialybės kalbos kultūros dėstomas dalykas technikos universitete yra būtinas, tačiau dėstant šį dalyką daugiau dėmesio reikia skirti mokslo kalbai: analizuoti ir mokytis kurti kuo daugiau mokslinių tekstų, sudarant sąlygas studentams viešai juos aptarti, diskutuoti ir polemizuoti, taip pat siekti, kad specialybės kalbos kultūros dėstytojo asmenybė apimtų šiuos studentų minimus bruožus: kompetenciją, komunikabilumą, reiklumą ir kartu toleranciją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Akademinė kalba; Kalbos politika; Mokslo kalba; Specialybės kalba; Specialybės kalbos kultūra; Terminija; Terminologija; Valstybinė kalbos politika; Academic language; Language for specific purposes; State language policy; Terminology.

ENArticle analyses the Guidelines of the State Language Policy of the Republic of Lithuania approved in 2008. The said Guidelines acknowledge the role of language as part of the public culture, attitude, spiritual tradition of the nation and as a guarantee for the identity and survival of the nation. Therefore, it is necessary to analyse the needs of university students, enhance their linguistic and cultural self-awareness, improve language teaching and promote mutual understanding between students and lecturers. The article aims to discuss the needs for and possibilities of teaching language for specific purposes at Vilnius Gediminas Technical University (VGTU) on the basis of the questionnaire data. The object of the research is the data from the survey of full-time and part-time VGTU students (300 respondents) carried out in 2012. The results of the survey show that teaching the subject of language for specific purposes at the university is necessary; however, particular attention should be paid to academic language. Thus, students should analyse and produce as many academic texts as possible; they should also be provided with a possibility to engage in peer discussions, disputes and polemics on such texts. It should also be sought that the professor’s personality is characterised by the following traits indicated by the students interviewed: competence, communication skills, rigorousness and tolerance. [From the publication]

• Kalbinis ir dalykinis technikos terminijos vertinimas / Angelė Kaulakienė. Terminologija. Terminografija. Terminija / Angelė Kaulakienė. Vilnius: Technika, 2014. P. 31-35.
• Mintys pasklaidžius baigiamuosius magistro darbus / A. Kaulakienė. Filologija (Vilniaus Gedimino technikos universitetas). 2004, Nr. 12, p. 41-48.
• Praktinio ir akademinio specialybės kalbos kultūros žinių taikymo analizė / Lina Rutkienė. Santalka: filologija, edukologija. 2014, t. 22, Nr. 1, p. 89-96.
• Specialybės kalbos mokymo turinio atnaujinimo poreikis ir galimybės aukštojoje technikos mokykloje / Vaida Buivydienė, Lina Rutkienė. Žmogus ir žodis. 2015, 3, p. 124-136.
• Techninio profilio universitetų kalbinės aplinkos savitumas / V. Celiešienė. Filologija (Vilniaus Gedimino technikos universitetas). 2004, Nr. 12, p. 10-20.