Moters likimo paradigma - Margarita ir Veronika : Johanno Wolfgango Goethe’s "Faustas", Antano Vienuolio "Paskenduolė"

LTAbi garsios lietuvių ir vokiečių literatūrų herojės vaizdžiai reprezentuoja savo meto epochas ir visuomenes. Goethe’s „Fausto“ pirmoje dalyje pavaizduotos Margaritos (vok. Margarete) tragedijos fonas – vėlyvųjų viduramžių Vokietijos miestelis, Vienuolio apsakymo veiksmo erdvė – XX a. pradžios Lietuvos kaimas. Nepaisant skirtingų istorinių ir socialinių kontekstų, protagonisčių likimas klostosi pagal panašią schemą. Peržengusi visuomenės nustatytas dorovės ribas, nesantuokinio kūdikio besilaukianti moteris tampa ne tik viešuomenės, bet ir artimiausių žmonių patyčių bei neapykantos objektu. Abiejuose kūriniuose išryškinamas moters padėties patriarchalinėje sanklodoje determinuotumas, egzistencinės alternatyvos nebuvimas. Tiek Margaritos, tiek Veronikos veiksmus ir sprendimus lemia ir į tragišką baigtį jas pastūmėja visuomenės konvencijoms atstovaujančios galios (bendruomenė, šeimos nariai, Bažnyčia, teismas). Tačiau abu kūrėjai daug erdvės palieka ir vidinio protagonisčių pasaulio sklaidai, atskleidžia nuodėmės ir kaltės problemą. Tarp abiejų moteriškųjų veikėjų likimų galima atrasti stebėtinai daug paralelių, kurios byloja ne tik apie dramatišką moters padėtį, bet ir apie amžiną lyčių antagonizmą, išryškina moters gamtiškumą. Literatūrologės Jadvygos Bajarūnienės straipsnyje taip pat kalbama apie tautinę bei kultūrinę abiejų rašytojų kūrinių specifiką, apie jų recepcijos tendencijas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antanas Vienuolis; Johannas Wolfgangas Goethe; Kaltė; Lyčių antagonizmas; Moteris; Nuodėmė; Patriarchalinė sistema; Patriarchatas; Visuomenė; Antanas Vienuolis; Gender antagonism; Guilt; Johann Wolfgang Goethe; Patriarchal system; Patriarchy; Sin; Sosiety; Woman.

ENBoth famous Lithuanian and german literature heroines imaginatively represent epochs and societies of their time. In the first part of Goethe’s „Faust“ described is the background of Margarete’s tragedy – german town in late Middle Ages, Vienuolis’s short story’s space of action – Lithuanian village of the beginning of the 20th century. different historical and social contacts notwithstanding, the fate of the protagonists evolves according to a similar scheme. overstepping the limits of morality, erected by the society, the woman, who is expecting a child without a marriage, becomes not only the object of taunting and hatred which is coming from the society, but from the closest persons as well. In both creations emphasized is the determinant of woman’s position in patriarchal system, a lack of existential alternative. Both Margarete’s and Veronika’s actions and decisions determine and push them towards the tragic end, especially employed are forces that represent society’s conventions (community, members of the family, Church, court). But both creators leave a lot of space also for the spread of the inner world of the protagonists, revealing a problem of sin and guilt.Between the fates of the two women is possible to discover surprisingly a lot of parallels, which speak not only about the dramatic woman’s position in patriarchal societies, but also about eternal gender antagonism, emphasizing woman’s orientation towards Nature. In the article by literature critic Jadvyga Bajarūnienė also discussed are the national and cultural specific of both creations, tendencies of their reception. [From the publication]