Simulation games applications towards the exploration of attitudes related to the felicitary policies

LTPastaraisiais dešimtmečiais diskutuojant dėl visuomenės raidos krypčių vis dažniau aptariama laimės ekonomikos ir jos tikslus realizuojančios felicitarinės (lot. felicitas – laimė) politikos perspektyvos. Felicitarinė politika remiasi laimės, subjektyvios gerovės, pasitenkinimo / nepasitenkinimo gyvenu bei atskiromis jo sferomis tyrimais, kurie, nors ir pakankamai tikslūs, bet ir ganėtinai apibendrinti. Keičiantis visuomenės raidos krypties sampratai neišvengiamai kinta ir jos pažinimo paradigmos, pripažįstama, kad vis aktualesnis tampa ir naujų visuomenės ekonominės ir socialinės būklės rodiklių pasirinkimas. Lietuvos valstybinė statistika neteikia duomenų nei apie visos visuomenės, nei apie atskirų socialinių grupių laimės lygį, todėl aktualu išsiaiškinti nuostatas į tokius rodiklius, jų svarbą ir subalansavimą. Šiam tikslui galima panaudoti įvairius realybės simuliacijos modelius. Toks pasirinkimas yra pakankamai pagrįstas, nes analizuojant ir planuojant felicitarinę politiką vis dažniau taikomos subalansuotos rodiklių sistemos. Viena iš jų apima ekonominės, darbo, socialinės aplinkos, gamtinės aplinkos, politinės, fizinės ir psichinės gerovės rodiklius. Ši subalansuotų rodiklių sistema buvo pasirinkta simuliaciniam žaidimui „Laimingesnė Lietuva 2020“. Straipsnio tikslas ‒ pristatyti nuostatų į felicitarinę politiką tyrimo rezultatus, gautus vykdant simuliacinį žaidimą „Laimingesnė Lietuva 2020“. Žaidimai buvo organizuoti 2014 m. sausio–vasario mėn. Juose dalyvavo 65 asmenys.Simuliacinio žaidimo „Laimingesnė Lietuva 2020“ rezultatai patvirtino, kad simuliaciniai žaidimai gali būti sėkmingai panaudoti socialinėms problemoms tirti. Jo rezultatai taip pat atskleidė, kad laimingesnės ateities Lietuvos visuomenės samprata visų pirma siejama su ekonomikos augimu, pozityviais darbo ir socialiniais pokyčiais. Visuomenės psichinė ir fizinė sveikata žaidimo dalyvių labiau sieta su asmeniniu tobulėjimu, o ne su politiniais sprendimais. Aplinkos, jos apsaugos įtaką visuomenės laimei žaidimų dalyviai įvertino prieštaringai, o politinių santykių ir laisvių nesiejo su visuomenės laimės lygiu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aimės ekonomika; Felicitarinė politika; Laimės ekonomika; Nuostatų tyrimas; Simuliaciniai žaidimai; Attitudes towards happiness; Felicitary policy; Games; Happiness economics; Simulation; Simulation games.

ENIn recent decades, among the public debates about the future trends in the society, the Economy of Happiness and the Felicitary Policy (felicity from Latin means happiness) have been widely discussed. Felicitary policy is considered as the tool of the implementation of the economy of happiness. This policy is based on happiness, subjective well-being, satisfaction or dissatisfaction with life and various human life aspects. The researches devoted to those issues are rather general and summarizing. When changing the direction of the development of the society, the paradigm of knowledge is in the process of inevitable change. The selection of new indicators properly reflecting society’s economic and social status is becoming more and more important. Lithuanian official statistics do not provide the statistical data on the levels of happiness in Lithuanian society as a whole, nor for specific social groups. Thus, it is becoming more important to explore society’s attitudes and perceptions towards the indicators reflecting the true reality and achieving the proper balance between them. For this purpose, one can apply the simulation models of reality in order to find the proper set of indicators. The choice of balanced indicators can be justified for the societal needs analysis and for the future development of felicitary policy, as the use of Balanced Scorecard (BSC) systems is becomig more and more applicable in public and business life. One of the proposed balanced socrecard frameworks for the happiness and felicitary policies includes economic, employment, social, environmental, political, physical and mental well-being indicators.The latter balanced set of indicators of felicitary policy was chosen as the basis for the simulation game “Towards the happier Lithuania 2020”. The purpose of this article is to analyze and to present the findings on the attitudes towards the felicitary policy in Lithuania obtained through the simulation game mehods. The simulation game was conducted in January – February, 2014 in Lithuania. Sixty five participants attended the simulation, becoming an active part of the research. The outcomes of the simulation game “Towards the happier Lithuania 2020” confirmed that the simulation games can be successfully used as the tools for a proper analysis of social issues. The results also revealed that a happier future concept in Lithuanian society was primarily concerned with economic growth, employment and positive social changes. The participants of the simulation game identified and considered the society’s mental and physical health as a basis of their personal development rather than the political solution. The environment and its impact on the levels of public happiness were evaluated with some controversy. In addition, the simulation game participants did not associate political matters and freedom rights with the levels of public happiness. [From the publication]