Magistrantų samprata apie verslumą

LTStraipsnyje aptariamos verslumo edukologijos ir vaiko teisių apsaugos magistrantų sampratos apie verslumą. Viena grupė – verslumo edukologijos studijų programos magistrantai – pasirinkta dėl to, kad norėta apklausti studentus, kurių studijų programa tiesiogiai susijusi su verslumu. Atliekant visų Lietuvos universitetų ir kolegijų studijų programų paiešką rasta vienintelė programa, kurios pavadinime yra terminas „verslumas“ – tai verslumo edukologija, vykdoma Mykolo Romerio universitete. Todėl ir nuspręsta apklausti būtent šio universiteto ir šios programos studentus. Tam, kad būtų galima palyginti, antrąja grupe pasirinkti to paties universiteto, to paties fakulteto magistrantai, tačiau neturintys tiesioginio ryšio su verslumu – vaiko teisės apsaugos studijų programos studentai. Tyrimo tikslas – atskleisti magistrantų sampratą apie verslumą. Tyrimo metodai: teoriniai – mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, empirinių duomenų rinkimo – focus grupės, empirinių duomenų analizės – kiekybinė turinio (content) analizė. Empiriniu tyrimu atkleista, kad vaiko teisių apsaugos studijų programos magistrantai verslumą aiškina siaurąja prasme – kaip asmens savybes, žinias ir gebėjimus, reikalingus verslui kurti ir įgyvendinti. Verslumo edukologijos studijų programos magistrantai verslumą apibūdina plačiąja prasme – t. y. verslumas apima dvi dimensijas: verslumas kaip gebėjimas kurti bei plėtoti verslą; verslumas kaip saviraiška ir sėkmingas savo tikslų įgyvendinimas bet kurioje srityje.Vaiko teisių apsaugos magistrantai verslumą siejo su verslininkui svarbiais gebėjimais: „Geba sudarinėti sandorius“, „Geba numatyti finansinę ateitį, prognozuoti rinką“, „Geba analizuoti rinką“, o Verslumo edukologijos magistrantai – plačiau: su gebėjimu sėkmingai organizuoti ir valdyti savo gyvenimą, įgyvendinti idėjas kuriant verslą, pridėtinę vertę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Magistrantai; Verslumas; Verslumo samprata; Entrepreneurship; Master students; The conception of entrepreneurship.

ENArticle discusses the conception of entrepreneurship of two groups of Master students: one group consists of Master students of the study program of Educology of Entrepreneurship and another group consists of Master students of the study program of Child Rights Protection. The study program of Educology of Entrepreneurship was chosen because of the fact that the program is directly related to entrepreneurship. Having searched all existing degree programs of all universities and colleges in Lithuania, only one study program, which contains the term “entrepreneurship” in its name, was found: Education of Entrepreneurship, which is provided at Mykolas Romeris University. Therefore, it was decided to include in the survey Master students of this particular program of Mykolas Romeris University. By comparison, the second group of Master students was taken from the same context (the same University and the same faculty), but not having a direct link with the entrepreneurship in the name of the study program: the Master study program of Child Rights Protection. The aim of the article is to identify the conception of entrepreneurship of Master students. Theoretical research methods were applied, which included literature review and document analysis. Collection of empirical data provided focus groups. Empirical data were analysed in the following way: the obtained data were analysed on the basis of quantitative content analysis.The empirical data highlighted two positions of the conception of entrepreneurship: Master students of the program of Child Rights Protection had a narrow sense of the conception, whereas Master students of the program of Educology of Entrepreneurship had a broad sense of the conception. The narrow sense of the conception of entrepreneurship included personal qualities, skills and knowledge that are targeted specifically for business development and support. The broad sense of the conception of entrepreneurship included two dimensions: entrepreneurship as the ability to create and develop business and entrepreneurship as self-realization and successful achievement of goals in any field. [From the publication]

• Lietuvoje taikomų studentų verslumo ugdymo metodų veiksmingumo vertinimas / Aurimas Župerka, Erika Župerkienė. Tiltai. 2011, Nr. 4 (57), p. 139-153.
• Mokytojų požiūris į verslumo ugdymo prielaidas / Irena Zaleskienė, Loreta Žadeikaitė. Pedagogika. 2008, 89, p. 99-106.
• Studentų verslumo ugdymo plėtra Lietuvoje / Aurimas Župerka. Vadybos mokslas ir studijos - kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai 2011, Nr. 2 (26), p. 279-287.
• Studentų verslumo ugdymo plėtra Lietuvoje : disertacija / Aurimas Župerka. Kaunas, 2010. 185 p.
• Verslumas ir verslininkystės sėkmė / Zigmas Lydeka. Ekonomika. 2000, t. 52, p. 51-61.
• Verslumas : ugdymo programos ir jų efektyvumo raiška / Gražina Strazdienė, Algirdas Garalis. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. 2006, Nr. 38, p. 153-168.
• Verslumo edukologijos studijų programą įgyvendinančių dėstytojų samprata apie verslumą ir verslumo ugdymą / Jolita Dudaitė, Gintautė Žibėnienė. Socialinis darbas. 2012, t. 11, Nr. 1, p. 165-176.
• Verslumo gebėjimų raiška kryptingo ugdymo sąlygomis / Violeta Gevorgianienė, Alvyra Galkienė, Vilija Grincevičienė. Pedagogika. 2008, 89, p. 90-98.
• Verslumo, kaip asmenybės savybės, identifikacija moksleivių populiacijoje / Jūratė Valuckienė, Jonas Ruškus, Sigitas Balčiūnas. Socialiniai tyrimai. 2004, Nr. 1 (4), p. 103-112.
• Verslumo kompetencijos ugdymas praktinio mokymo firmoje / Gražina Strazdienė, Algirdas Garalis. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2005, Nr. 1 (5), p. 65-72.
• Verslumo skatinimas aukštajame moksle : Europos Sąjungos dokumentų ir Lietuvos atvejo analizė / Viktorija Stokaitė. Socialinės technologijos. 2012, Nr. 2 (1), p. 139-155.