Subjective definition of the family in Lithuania : evidence based on qualitative interviews

LTStraipsnio tikslas – aptarti Lietuvos gyventojų subjektyvios šeimos sampratos tyrimo rezultatus. Straipsnyje pateikiama kokybinio tyrimo, atlikto įgyvendinant ESF finansuojamą mokslinį projektą „Šeimos modelių trajektorijos ir socialiniai tinklai: tarpgeneracinė perspektyva“, duomenų analizė. Kokybiniai interviu su 60 respondentų atlikti 2012 birželio-rugpjūčio mėnesiais. Tyrimo duomenys atskleidė, kad kraujo ir santuokos ryšiai vis dar svarbūs apibrėžiant branduolinę prokreacinę ir branduolinę orientacinę šeimą. Šie kriterijai ypač reikšmingi nusakant tėvų ir vaikų ryšius, neatsižvelgiant į tėvų ar vaikų gimimo kohortą. Nusakant tolimesnių giminaičių ryšius, svarbesni nei kraujo ryšys kriterijai gali būti amžiaus skirtumas, geografinis ir emocinis atstumas, kt. Atskirais atvejais šie kriterijai tokie svarbūs, kad gali atskirti net tokius artimus kraujo gimines kaip broliai ir seserys. Tuomet kraujo ryšiu susiję asmenys giminėmis lieka tik formaliai. Santuoka kaip šeimos apibrėžties kriterijus taip pat ne visada pasiteisina. Santuoka gali sukurti ryšius, kurie atlaiko atsiradusią įtampą, konfliktus, kitas nepalankias situacijas. Tačiau tokie stiprūs ryšiai dažniausiai susiklosto tik tarp sutuoktinių, o tolimesnių giminaičių atžvilgiu santuoka nėra svarbiausias jungiantis kriterijus. Tyrimo duomenimis, šiandieninėje Lietuvoje subjektyviame šeimos apibrėžime galioja ir kiti nei kraujo ryšio ir santuokos kriterijai: tarpusavio pagalba, emocinis artumas, prisirišimas, bendros veiklos, bendri interesai, gyvenimas po vienu stogu, netolimas atstumas tarp asmenų gyvenamųjų vietų, priklausymas tam tikrai formaliai arba neformaliai bendruomenei bei ir kriterijai, per kuriuos investuojama į tarpusavio ryšius. Šie kriterijai gali lemti, kad tolimi giminaičiai arba net formaliais giminystės ryšiai nesusiję asmenys taps šeimos nariais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ne šeimos nariai; Šeimos apibrėžties kriterijai; Šeimos nariai; Šeimos samprata; Šeimos samprata, šeimos apibrėžties kriterijai, šeimos nariai, ne šeimos nariai; Concept of the family; Criteria of definition of the family; Family members; Family, criteria of family definition, family members, non- family members; Nonfamily members.

ENThe aim of the paper is to present research results on subjective understanding of family among population of Lithuania. The research objectives are to explore the criteria used in defining family, identify persons named as family members and non-family members based on these criteria. The research hypotheses include the following: the list of family members not necessarily include kin only, persons beyond the nuclear and extended families could be named as family members also, and visa versa, persons from nuclear and extended families could be named as non-family members; registered marriage and blood are not the only criteria in subjective definition of the family in Lithuania any more. The test of the hypotheses was based on 60 in-depth qualitative interviews carried out in June-August, 2012 under the research project "Trajectories of Family Models and Social Networks: Intergenerational Perspective". The research results showed that blood criteria is still important in the definition of the nuclear family of procreation and the nuclear family of orientation, what concerns children and parents. Marriage criteria is important when defining the nuclear family of procreation and what concerns spouses. What concerns other persons, related to kin and non-kin relationship, other criteria play a more important role: mutual help and support, emotional closeness and attachment, close emotional bonds in a certain period of life (childhood, school years, etc.), common activities and interests, life under the same roof, living in a nearby place, belonging to a certain formal or informal community and/or other investment into relationships, etc. [From the publication]

• Atotolio šeima daugiavietiškumo požiūriu / Irena Juozeliūnienė, Živilė Leonavičiūtė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2009, Nr. 1 (24), p. 81-98.
• Doing family across borders: the role of routine practices, traditions and festivities in Lithuania / Vida Česnuitytė. Making Lithuanian families across borders: conceptual frames and empirical evidence / edited by Irena Juozeliūnienė and Julie Seymour. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2020. P. 99-125.
• Lietuvos šeima ir modernybės projektas: prieštaros bei teorizavimo galimybės / Aušra Maslauskaitė. Filosofija. Sociologija. 2010, t. 21, Nr. 4, p. 310-319.
• "Mes" daryba : šeimos tradicijos ir laisvalaikis / Vida Česnuitytė. Šeiminiai pokyčiai atvirų Europos sienų ir globalaus mobilumo akivaizdoje: resursai, procesai ir praktikos / sudarė Irena Juozeliūnienė ir Julie Seymour. Vilnius: [Vilniaus universitetas], 2015. P. 114-129.
• Šeiminių praktikų vaidmuo ir šeimos daryba migracijos kontekste: Lietuvos atvejis / Vida Česnuitytė. Filosofija. Sociologija. 2020, t. 31, Nr. 2, p. 128-138.
• Šeimos samprata: Lietuvos gyventojų subjektyvus požiūris / Vida Česnuitytė. Socialinis darbas. 2012, t. 11, Nr. 2, p. 257-270.