LTAptariant tarpgeneracinio solidarumo ryšius šiuolaikinėse šeimose, daugiausia dėmesio iki šiol skiriama suaugusių vaikų teikiamos paramos senyvo amžiaus tėvams analizei, o jos perdavimas priešinga kryptimi („tėvai“ – „suaugę vaikai“) dar yra gana nauja tyrimų tema. Straipsnio tikslas – atskleisti tėvų paramos suaugusiems vaikams ypatumus Lietuvos šeimose: siekiama nustatyti jos tipus, palyginti paramos teikimo strategijas skirtingose kartose ir įvertinti moterų bei vyrų, kaip paramos teikėjų, vaidmenį. Remiamasi kokybinio tyrimo, kurio metu 2012 m. birželį–rugpjūtį šešiuose Lietuvos regionuose buvo atlikta 60 giluminių interviu, duomenimis. Šis tyrimas yra projekto „Šeimos modelių trajektorijos ir socialiniai tinklai: tarpgeneracinė perspektyva“ (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-106) sudėtinė dalis. Pirmoje straipsnio dalyje aptariamos teorinės analizės prieigos ir pristatoma kokybinio tyrimo metodologija, antroje nagrinėjami gauti duomenys, išskiriant dvi informantų grupes: vyresniuosius (gimusius 1950-1965 m.), kurie tėvų buvo remiami praeityje ir šiuo metu padeda savo suaugusiems vaikams, ir jaunesniuosius (gimusius 1970-1985 m.), kurie yra paramos iš tėvų gavėjai. Tyrimas atskleidė, kad tėvai teikia įvairiapusę paramą savo vaikams netgi tuomet, kai šie jau yra perėję į suaugusiojo amžiaus tarpsnį – tai rodo altruistinių nuostatų stiprumą ir funkcinio solidarumo, perduodamo iš kartos į kartą, raišką. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Globa; Motina; Pagalba; Parama; Suaugę vaikai; Suaugę vaikai,Pagalba; Tarpgeneracinis solidarumas; Tėvas; Šiuolaikinė šeima; Adult children; Assistance; Care; Contemporary family; Father; Intergenerational solidarity; Mother; Support.
ENPopulation aging in Western societies leads to the increasing interest in intergenerational support relationships. However, until now, the studies in this field have focused mostly on the upward family transfers from the younger to the older generation. The article discusses the role of parents in provision of support to their adult children, aiming to compare the types of given / received assistance in different age cohorts and pursuing to reveal women’s and men’s roles as assistance providers to their adult children. These issues are explored based on the data of qualitative research, conducted in the framework of the project "Trajectories of Family Models and Social Networks: Intergenerational Dimension". 60 face-to-face in-depth interviews were conducted during June-August, 2012 in six selected regions of Lithuania (in rural areas, small and large towns, cities) by four researchers of the department of Sociology. Talking about the informants, there were 30 females and 30 males, respectively 15 persons of each of four birth cohorts: 1950-1955, 1960-1965, 1970-1975 and 1980-1985. The conceptualization of support, as proposed by E. Scabini (2006), and on the concept of solidarity, as proposed by Vern L. Bengtson and his colleagues (2001), make a theoretical framework of the conducted research.The comparison of individual cases of two birth cohorts of females and males – the "older", who were the recipients (in the past) and providers of support, and the "younger", who did not have adult children and themselves were supported by their parents – enabled to reveal the types and strategies of support provision during the Soviet years and a period of Independence. Analysis of interview data showed that parents’ assistance to their children remains intense even after the latter form their own family, which demonstrates the existence of strong functional solidarity in families that is transmitted from generation to generation. Women are the principal childcare givers (they take care of grandchildren), while men’s role is more important in providing some specific instrumental assistance and financial-material support. [From the publication]