Что говорят и пишут о русском языке в современной Литве

LTStraipsnyje, analizuojant spaudos ir internetinių puslapių antraštes, aptariama rusų kalbos situacija dabartinėje Lietuvoje. Pirmiausia pateikiama istorinė rusų kalbos statuso kitimo apžvalga nuo valstybinės kalbos sovietiniais metais iki tautinių mažumų ir užsienio kalbos šiandien. Pastebima, kad didelė dalis spaudos antraščių dramatiškai pabrėžia sudėtingą rusų kalbos situaciją Lietuvoje – jose skelbiama apie neaiškų rusiškųjų mokyklų likimą, įstatymų pataisas, reguliuojančias privalomųjų dalykų mokymą rusų mokyklose, rusų kalbos išstūmimą iš viešojo gyvenimo, studentų, norinčių studijuoti rusų filologiją ir rusistiką, skaičiaus mažėjimą, Rusijos nesirūpinimą rusų kalbos situacija Baltijos šalyse ir pan. Tačiau antrojoje straipsnio dalyje autorė aiškiai parodo, jog skelbiama ir nemažai pozityvios su rusų kalba ir jos vartojimu susijusios informacijos – remiantis statistiniais duomenimis, rusų kalba yra populiariausia antroji užsienio kalba Lietuvos mokyklose (Europos Sąjungos šalyse – 7-oji). Antraštėse iškeliamas rusų kalbos reikalingumas versle, ypač aptarnavimo sferoje; pabrėžiama, kad darbdaviai renkasi rusų kalbą mokančius darbuotojus. Straipsnio antrojoje pusėje aptariama lietuvių mokslininkų kolektyvinė studija „Miestai ir kalbos“, kurioje analizuojama trijų didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – gyventojų kalbinė elgsena, kalbinė priklausomybė ir kalbinis identitetas. Kaip pavyzdį autorė pateikia keletą charakteringų knygos ištraukų, atspindinčių studijos problematiką.Reikšminiai žodžiai: "Miestai ir kalbos"; 21 amžius; Kalbos politika; Kalbos vartojimas; Kalbų politika; Mažumų kalba; Rusų kalba; Rusų kalba Lietuvoje; Rusų kalbos mokymas; Rusų kalbos mokėjimas; Valstybinė kalba; Žiniasklaida; "Cities and languages"; Begining of the 21st century; Language of minority; Language policy; Language politics; Langugae demand; Media; Russian labguage; Russian language in Lithuania; Russian language proficiency; Russian language teaching; State language; The Russian language; The state language.

ENThe article analyses the headlines of the press and internet pages, and discusses the situation of the Russian language in present-day Lithuania. Firstly, the article presents historical review on the changing status of the Russian language from the state language in the Soviet times to the language of national minorities and foreign language in modern times. It is noted that a significant part of the press titles dramatically highlights the difficult situation of Russian language in Lithuania, i.e. they reveal the unclear fate of Russian schools, legislative amendments regulating teaching of compulsory subjects in Russian schools, the exclusion of Russian language from the public life, the decrease in number of students wishing to study Russian philology, Russian indifference to the situation of the Russian language in the Baltic states, etc. However, in the second part of the article the author clearly shows that there is also a considerable amount of positive published information concerning Russian language and its usage, i.e. according to statistical data, Russian is the most popular second foreign language in Lithuanian schools (in the European Union countries it takes 7th place). The headlines highlight the essence of Russian language in business, especially in public services; it is emphasized that employers choose Russian speaking employees. The second part of the article includes discussion on collective study of Lithuanian scholars "Miestai ir kalbos" ("Cities and Languages"), which analyses linguistic behaviour, linguistic dependence and linguistic identity of citizens from three major cities of Lithuania, i.e. Vilnius, Kaunas and Klaipėda. As an example, the author presents some characteristic excerpts from the book reflecting the issue of the study.