Asmenybės ar vertybės? Lietuvos partijų lyderiai rinkėjų akimis ir politikos personalizacijos ribos

LTLietuvos viešojoje erdvėje gajus įsitikinimas, kad Lietuvos rinkėjo santykis su politiniais atstovais yra suasmenintas, neretai besiremiantis subjektyviomis ir iracionaliomis simpatijomis ar antipatijomis konkretiems politiniams lyderiams. Kiek pagrįstas toks pesimizmas? Straipsnio tikslas – išsiaiškinti, kokio ryšio esama tarp politinių lyderių asmenybės portretų suvokimo šalies visuomenėje ir rinkėjų vertybinių orientacijų, kurios traktuojamos kaip vienas personalizacijos sklaidą Lietuvos politikoje ribojančių veiksnių. Pasitelkus 2012 m. rudens Lietuvos gyventojų viešosios nuomonės apklausų duomenis1, nagrinėjama, kaip politinių lyderių paveikslai varijuoja priklausomai nuo rinkėjo ideologinio identifikavimosi, (anti)sovietiškumo, tautinio konservatizmo ir postmaterializmo nuostatų. Nors daugelis asmenybės bruožų yra objektyvūs ir ilgalaikiai asmens psichologinės sandaros elementai, Lietuvos visuomenėje rimtai nesutariama, koks „iš tiesų“ yra gerai žinomas šalies politikas, ir nuomonių išsiskyrimui reikšmingą įtaką daro politinių pažiūrų bei vertybinių nuostatų skirtumai.Rinkėjo identifikavimasis kairės–dešinės skalėje ir (anti)sovietiškumo nuostatos svarbios vertinant tris iš penkių tirtų Lietuvos politinių lyderių asmenybės dimensijų – sutaikomumą, sąmoningumą ir atvirumą patirčiai. Tautinio konservatizmo nuostatos padeda paaiškinti pirmų dviejų dimensijų suvokimą visuomenėje. Gauti rezultatai taip pat skatina tolesniuose tyrimuose aiškintis rinkėjo vertybinių nuostatų poveikio politinių lyderių „moralinių bruožų“ ir temperamento suvokimui skirtumus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Balsavimas; Demokratija; Didžiojo Penketo teorija; Lojalumas; Pasirinkimas; Personalizavimas; Politinis lyderis; Politinis procesas; Rimnimai; Rinkiminis elgesys; Rinkiminės preferencijos; Vertybės; Visuomenė; Įvaizdis; Big Five theory; Choice; Democracy; Elections; Electoral behavior; Electoral preferences; Image; Lithuania; Loyalty; Personalization; Political leader; Political process; Society; Values; Voting.

ENLithuanian public debates share a strong conviction that the relationship between a Lithuanian voter and his/ her political representatives rests on personalisation, often nurtured by voter’s subjective and irrational feelings of love or hate in regard to particular political leaders. Is such kind of pessimism well-grounded and there are no “antidotes” to this worrisome trend of the present political life? The article addresses the problem of personalisation of political life in the post-soviet environment and attempts to challenge the aforementioned pessimism. The presented study aims to explore the relationship between perceptions of well-known Lithuanian political leaders’ personality portraits among the Lithuanian population and voter’s normative orientations on the individual level, holding voter’s normative orientations an important factor, limiting the proliferation of personalisation of politics. Perceptions of personality traits of political leaders on the individual level of analysis are expected to pass through voter’s normative „lenses“ to produce different mental images of politicians in accordance to individual differences in politically significant value orientations. The study explores how perceptions of political leaders’ personalities in Lithuanian vary according to respondent’s ideological self-identification on Left-Right scale, respondent’s level of adherence to Soviet (anti-Soviet) values, adherence to national conservatism, and post-materialist values. In order to understand the impact of individual’s ideological dispositions and value orientations on perception of personalities of politicians, the article follows a comprehensive theoretical approach to personality.Five-factor personality model (“Big Five”) stands out in terms of comprehensiveness and feasibility to the aims of the presented study. The Big Five offers not only a taxonomy of personality traits but also the conceptualisation of five personality dimensions. With a strong empirical orientation, it provides the conceptualisation of methodological tools for empirical studies of personality and the basis for a list of semantic differentials to measure the perception of political leader’s personality traits. The empirical analysis rests on the data of an internet panel survey, conducted in Lithuania in two waves – right before (August – September, 2012) and after (November, 2012) the Lithuanian General Elections 2012. The internet survey, administrated by research company Berent (N=1019), is representative in terms of the total population of internet users in Lithuania. Results of the study reveal a potential of individual’s normative orientations to predict his/ her perception of political leaders’ personalities on a number of personality traits and personality dimensions. Even though personality traits are objective and stable elements of individual’s psychological constitution, a serious disagreement regarding the personality portraits of analysed political leaders is revealed in the Lithuanian society, and the perceptions diverge according to individual’s political views and normative attitudes. [...]. [From the publication]

• Politikos mokslai / Political sciences
• Sociologija / Sociology
• Psichologija / Psychology