Baltijos valstybės ir Rusija : liminali dvišalių santykių būsena

LTStraipsnyje keliami du tarpusavyje susiję klausimai. Pirma, kokia yra Baltijos valstybių vieta Rusijos saugumo vaizdiniuose. Antra, kaip Baltijos valstybės susidoroja su neigiamu Rusijos suvokimu. Šiame straipsnyje teigiama, kad Rusijos ir trijų Baltijos valstybių abipusio reprezentavimo ir sąveikos problemas geriausiai galima suprasti atskleidžiant šių valstybių erdvės suvokimą, kuris visų pirma formuoja požiūrį į artimiausią aplinką, taigi ir savo kaimynus. Šis suvokimas, kylantis ir iš istorinių reprezentacijų, pagrindžia ir pateikia išsamų, objektyvizuotą savęs ir „kito“ suvokimą. Taigi siekiama parodyti, kaip įtemptus ir nepasitikėjimo kupinus Rusijos ir trijų Baltijos valstybių santykius veikia susiduriantys ir konfliktuojantys savo vietos tarptautinėje politikoje apibūdinimai ir iš jų kylantys veiksmai. Ši idėja straipsnyje atskleidžiama, pirma, išplėtojant teorines prielaidas, kad yra teritorijos, tapatybės ir sienų ryšys, ir iš to kylančius kaimynystės analizės principus, antra, parodant, kaip Rusija ir trys Baltijos valstybės savo užsienio politika išreiškia, formuluoja ir dar kartą įtvirtina savo erdvinį tapatybinį pasaulėvaizdį. Išvadose parodoma, kaip skirtingų ir vienas kitą neutralizuoti bandančių pasaulėvaizdžių susidūrimas formuoja dvišales sąveikas ir kaip jie leidžia analizuoti kiekvieno veikėjo užsienio politiką. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltijos valstybės; Kaimynystės politika; Liminali užsienio politika; NATO; Pasaulėvaizdis; Saugumas; Sienos; Tapatybe; Tarptautiniai santykiai; Teritorija; Tėvynainiai; Įvaizdis; Baltic states; Boarders; Compatriots; Identity; Image; International relations; Liminal foreign policy; Lithuania; NATO; Neighbourhood policy; Security; Territory; Worldview; Rusija (Russia).

ENArticle raises two interconnected questions: first, what is the place of three Baltic States in Russia’s security image, and second, how Baltic States cope with their own negative perception of Russia. The proposed idea is that the problems of mutual representation and interaction can be understood analysing the conceptualisations of space, which influences the way in which the closest environment, including the neighbours, is approached. This representation, together with historical narratives, formulates and justifies the comprehensive, consistent, and objectivised self and the other. Thus, the goal is to show how the tense relations between Russia and Baltic States, full of mistrust, can be explained as a clash between two conflicting geo-spatial views. This idea is developed, first, by presenting the theoretical assumptions on the relation among territory, identity, and borders and the principles of the neighbourhood analysis, and second, by demonstrating how the spatial representation by Russia and Baltic States is formulated and supported in their spatial identity and foreign policy practices. In the conclusions, the answer is given as to how this clash between the two different and competing understandings is reflected in the bilateral interactions and how these insights allow contributing to the analysis of the foreign policy of the states. [From the publication]