Świadomość genealogiczna księcia Aleksandra Oktawiana Prońskiego w świetle adresowanego do niego listu dedykacyjnego Jana Jakuba Grassera

• Genealogical self-awareness of duke Alexander Oktavian Pronski in a dedication letter by Johann Jacob Grasser
• Kunigaikščio Aleksandro Oktaviano Pronskio genealoginė savimonė jam skirtame Johanno Jacobo Grasserio dedikaciniame laiške

LTNeformalioje LDK didikų giminių hierarchijoje esminį vaidmenį vaidino kilmė iš garsių protėvių. Aukštą vietą toje hierarchijoje užėmė rutėnų kilmės kunigaikščių giminės, save kildinusios iš įvairių Riurikaičių šakų. Jų vietą didikų aplinkoje iš dalies taip pat apibrėžė giminystės ir pavaldumo ryšiai su garsiomis lietuvių ir lenkų giminėmis. Tad jie vienodai saugojo savo protėvių ir vedybų keliu susiklosčiusių savo giminystės ryšių atminimą. Šie du giminės tradicijos elementai buvo svarbiausios jų genealoginės savimonės sudedamosios dalys. Straipsnyje ši savimonė ir nagrinėjama, o išvados paremiamos kunigaikščių Pronskių genealogija, kurią pristato Bazelio mokslo vyras Johannas Jacobas Grasseris savo dedikaciniame laiške, skirtame kunigaikščiui Aleksandrui Oktavianui Pronskiui (g. 1592-1595, m. prieš 1638). Autoriaus nuomone, Grasseris panaudojo žinias, kurių jam suteikė pats laiško adresatas. Jis tuos duomenis panaudoja kaip šaltinį kunigaikščio genealoginei savimonei pažinti. Juos analizuodamas daro išvadą, kad Aleksandro Oktaviano seniausios savo giminės istorijos įsivaizdavimas menkai atitiko realybę, o žinios apie artimesnius protėvius (pradedant proseneliu) atrodo gana patikimos. Kunigaikštis jautėsi esąs aukštos kilmės (iš Riuriko), turįs puikių vedybų keliu susiformavusių giminystės ryšių, gerbė protėvių laimėjimus.Didžiavosi, kad jie valdė savarankiškas kunigaikštystes (Pronsko ir Riazanės), atminė, kad dalis giminės pasiliko Maskvos Kunigaikštystėje, ir buvo linkęs aukštai vertinti jos įtaką. Tačiau ypač svarbu jam buvo įamžinti giminės nuopelnus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Tad jis puoselėjo pirmtakų, kaip krikščionybės gynėjų, idealą ir nekreipė dėmesio į jų priklausomybę konkrečiai konfesijai. Jo genealoginėje savimonėje rutėniški pradai (ypač kilmė iš rutėnų valdovų) buvo neatsiejami nuo lietuviškų ir lenkiškų (artimų ryšių su Lietuvos ir Karūnos didikų giminėmis pojūtis). Genealogine savimone Aleksandras Oktavianas – gana tipiškas rutėnų kilmės kunigaikščių atstovas, kultūriniu-tautiniu požiūriu asimiliavęsis su Lenkijos-Lietuvos Respublikos diduomene. [Iš leidinio]

ENThe noble origin that came from famous ancestors played an essential role in an informal hierarchy of the families of noblemen of the Grand Duchy of Lithuania. Duke families of Ruthenian origin, which traced themselves to different branches of the Rurikids occupied a high position in the hierarchy. Their place in the environment of the nobility was determined to a great extent by the family and subordination relations with famous Lithuanian and Polish families. Therefore they preserved the memory of both their ancestors and their family relations acquired by marriage. These two elements of the family tradition were most significant constituent parts of their genealogical self-awareness. The article deals namely with this self-awareness and conclusions are based on genealogy of the Dukes Pronski, which is presented by the scholar of Basel Johann Jacob Grasser in his dedication letter devoted to Duke Alexander Oktavian Pronski (born 1592-1595, died before 1638). In the authors opinion, Grasser used knowledge, which was imparted to him by the addressee of the letter himself. In his turn, the author of the article uses these data as a source to get to know the Duke's genealogical self-awareness. In analysing them the author draws the conclusion that Alexander Oktavians imagination about the ancient history of his family – looking at it from the present-day perspective – corresponded poorly to the facts, whereas knowledge about the closest ancestors (beginning with the great-grandfather) seem to be quite reliable.The Duke felt he was of noble origin (from the Rurikids), had good family relations through marriage, he respected the achievements of his ancestors. He took pride in the fact that they ruled independent principalities (Pronsk and Ryazan), he remembered that some part of his family stayed in the Grand Duchy of Moscow and he tended to value its influence highly. However, it was especially important for him to perpetuate the merits of the family to the GDL. Therefore he cherished the ideal of his ancestors as defenders of Christianity and disregarded their belonging to a specific confession. The Ruthenian rudiments in his genealogical self-awareness (the origin that was traced to the Ruthenian rulers, in particular) were inseparable from the Lithuanian and Polish ones (a feeling of close relations with the Lithuanian and Polish noblemen families). Judging from genealogical self-awareness Alexander Oktavian seems to have been a rather typical representative of the Dukes of Ruthenian origin, from the cultural-national viewpoint assimilated with the whole of the Polish-Lithuanian Commonwealth. [From the publication]