Herb Hippocentaurus - dzieło przypadku czy osobliwa kreacja heraldyczna?

• Hippocentaurus coat of arms: is it a curiosity or an original work of heraldry?
• Herbas Hipocentauras - keistenybė ar savitas heraldikos kūrinys?

LTTekste aptariamas Alšėnų kunigaikščių herbas, kuris XVI-XVIII a. herbynuose vadintas Hipocentauru. Šis išskirtinis Vidurio Europos heraldikos kontekste simbolis analizuojamas plačiame kultūriniame kontekste – remiamasi lietuvių kunigaikščių ir didikų romėniškosios kilmės mitu. Herbo su kentauro atvaizdu Alšėnų kunigaikščių antspauduose, XVI a. viduriu datuojamame vadinamojo „Arsenalo herbyno“ piešinyje bei Vilniaus katedroje esančio antkapinio vyskupo Povilo Algimanto Alšėniškio paminklo plokštėje raidos analizė atskleidžia abipusę istoriografinio mito ir heraldinės simbolikos įtaką – būtent pastaroji paskatino Alšėnų kunigaikščių ir kitų giminių, kildinančių save iš legendinio protėvio Julijono Dausprungo, kuris neva ir atgabenęs herbą su kentauro atvaizdu iš Romos į Lietuvą, genealoginio mito plėtotę. Straipsnyje taip pat kritiškai analizuojamos ankstesnės mokslininkų prielaidos dėl šio savito, o krikščioniškoje simbolikoje dar ir turinčio vienareikšmiškai negatyvią prasmę, atvaizdo perėmimo XV a. pradžioje aplinkybių. Ar tai buvo atsitiktinumas, ar rutėnų kultūros – ypač Pskovo ir Didžiojo Naugardo regionų – įtaka? Galiausiai galbūt dėl astrologijos simbolių įtakos susiformavo herbo figūra, vaizduojanti zodiako Šaulį (Sagittarius), kuris graikų mitologijoje simbolizavo iškiliausiąjį kentaurą Cheironą. Mostas, kuriuo kentauras iš lanko taikosi į savo žalčio pavidalo uodegą, šiuo atveju buvo dvilypės žmogaus prigimties alegorija, simbolizuojanti protingos ir neprotingos žmogaus sielos dalių kovą, kovą tarp doros ir nuodėmės. Renesanso epochoje tokia Hipocentauro herbo idėjos interpretacija atrodo artimiausia tiesai. Todėl, nors galimos atsitiktinės įtakos perimant Hipocentauro pavidalo herbą, tolesnė šio simbolio evoliucija jau gali būti laikoma heraldikos kūriniu. [Iš leidinio]

ENThe text deals with the coat of arms of the Dukes of Alšėnai, which is referred to as Hipocentaurus in the armorials of the 16th-18th century. This symbol, which is exceptional within the context of Western Europe heraldry, is analysed within a broad cultural context basing oneself on the myth about the Roman origin of Lithuanian dukes and the nobility. The analysis of the development of the coat of arms with the image of a centaur in the stamps of the Dukes of Alšėnai, in the drawing of the so-called "Armorial of the Arsenal" dated back to the middle of the 16th century and on the tomb of the Bishop Povilas Algimantas Alšėniškis in Vilnius Cathedral revealed a reciprocal influence of the historiographic myth and heraldry symbolics: it was the latter that encouraged the development of a genealogical myth of the Dukes of Alšėniškiai who traced themselves to the legendary ancestor Julijonas Dausprungas who as though brought the coat of arms with the image of the centaur from Rome to Lithuania. A critical analysis of the suppositions of earlier scientists about circumstances, under which this peculiar image, which in Cristian symbolics had an unambiguously negative meaning, was accepted at the beginning of the 15th century, is made in the article. Was it a chance occurrence or the impact of the Ruthenium culture, especially that of Pskov and Great Novogrudok regions? Finally, perhaps under the influence of astrological symbols the figure of heraldry coat of arms formed, which represented the zodiac sign of Sagittarius, which symbolised the most famous Centaur Cheiron in Greek mythology. The gesture thereby the centaur aim as his bow at a tail having the form of a grass snake, in that case was the allegory of a double nature of man symbolising a fight between the intelligent and unintelligent parts, a fight between good and sin.In the renaissance epoch this interpretation of the Hippocentaurus Coat of Arms seems to be closest to the truth therefore despite a possible accidental influence in accepting the coat of arms in the shape of Hippocentaurus, a further evolution of this symbol can already be treated as work of heraldry. [From the publication]