W sprawie daty i okoliczności zagadkowego poręczenia za Żedywida

• On the issue of the date and circumstances of the mysterious guarantee for Żedywid
• Mįslingo laidavimo už Žedivydą datos ir aplinkybių klausimu Jan Tęgowski

LTTekstas susijęs su prieš 18 metų publikuotu nedideliu darbu, pavadintu „Kunigaikštis Ivanas Žedevydas (papildomi duomenys apie Gedimino giminės genealogija)“. Autorius grįžta prie jau tyrinėtos temos, kad dar karta atidžiai išnagrinėtų kuklios apimties laidavimo už kunigaikštį Žedivydą dokumentą, atskleistų aplinkybes, lėmusias jo atsiradimą bei pamėgintų patikslinti minėto dokumento datavimą. Atsižvelgdamas į keturių laiduotojų, prikabinusių savo antspaudus (iš jų mūsų dienomis liko tik skylės pergamento paraštėje) išvardijimo eiliškumą, autorius daro išvadą, kad šiame laidavimo dokumente paminėtas Chodoras Viesna ėjo pareigas, kurias po jo turėjo perimti Žedivydas. Iš „Lietuvių ir rutėnų metraščių“ žinoma, kad mirus kunigaikščio Algirdo žmonai Julijonai, Viesna buvo karaliaus Vladislovo Jogailos paskirtas Vitebsko vietininku, o vėliau nužudytas jauniausio Algirdo sūnaus kunigaikščio Švitrigailos. Šis faktas mums nepaneigiamai įrodo, kad laidavimo priežastis buvo Vitebsko vietininko pareigos. Mėginant patikslinti šio laidavimo datą, buvo analizuojami šaltiniuose užfiksuoti duomenys apie Švitrigailos nusikaltimo pasekmes. Žinios apie Vitebske įvykdytą pasikėsinimą karalių pasiekė maždaug 1392 m. gruodžio 10 d., kai jis drauge su Vytautu ir Skirgaila lankėsi Voluinėje.Dėl to buvo atidėtas Vytauto ir Skirgailos žygis į Kijevą ir pasukta Vitebsko link. Švitrigailą veikiausiai palaikė jo vyresnysis brolis Kaributas Dmitrijus, kuris dėl to prarado savo valdytą Severo kunigaikštystę. Dar 1392 m. gruodį nebuvo planuojama atimti Severo Naugardo iš Kaributo, o Voluinės Vladimiro valdovą kunigaikštį Fiodorą Liubartaitį veikiausiai ketinta perkelti į Vitebską. Paėmus į nelaisve Kaributą ir jo šeimą, būtent jo dalinė kunigaikštystė tapo mainų už Liubartaičio Voluinės žemes objektu. Tokią nuomonę patvirtina ketvirtasis laiduotojas – Krokuvos kustošas kunigaikštis Jonas Butautaitis. Apsisprendžiant dėl to, kokias pareigas ėjo kunigaikštis Žedivydas, straipsnio autoriaus nuomonę lėmė, kaip buvo pasirinkti laiduotojai. Jis daro išvadą, kad Žedivydas galėjo būti jaunesnysis Butauto Henriko Kęstutaičio sūnus ir kustošo Jono brolis. [Iš leidinio]

ENText is related to the work titled "Duke Iwan Żedewid (additional data about the genealogy of Gediminas family)" published 18 years ago. The author returns to the theme that that has been already studied to investigate a small document of guarantee for Duke Żedywid once again in detail, to establish the circumstances that determined its appearance and to try to make dating of the said document more exact. Taking into consideration the order of listing four guarantors who attached their seals (of which only holes on the margin of the parchment have remained today), the author draws the conclusion that Chodoras Viesna mentioned in that guarantee document was a forerunner of the positions that Żedywid had to occupy. It is known from the'Lithuanian and Ruthenian Chronicles' that after the death of Julijona, Duke Algirdas'wife, Viesna was appointed Deputy of Vitebsk by King Vladislav Jogaila, and later was killed by Duke Švitrigaila, Algirdas'youngest son. This fact is irrefutable evidence to us that the reason for guarantee was the position of Vitebsk Deputy. Trying to make the date of said guarantee more exact the consequences of Švitrigaila's crime recorded in the sources were analysed. The news about the attempt upon Viesna's life made in Vitebsk reached the King approximately on 10 December 1392 when he was on a visit to Wołyń together with Vytautas and Skirgaila. For this reason Vytautas and Skirgaila's march to Kiev was postponed and they marched in the direction of Vitebsk. Švitrigaila's elder brother Kaributas Dmitrijus most likely supported Švitrigaila's side and he lost the Duchy of Severian, which he ruled.Still in December 1392, there were no plans to take Severian Novgorod away from Kaributas, and most probably the Ruler of Volhynia – Vladimir Duke Fiodoras Liubartaitis was planned to be transferred to Vitebsk. After Kaributas and his family had been taken prisoners, the plans changed and it was his partial principality that became the object of exchange for the lands of Volhynia that belonged to Liubartaitis.'lhe date and place of vassal documents submitted by Fiodoras Uubartaitis in taking over Severian Novgorod (21 May 1393, in Wiślica) most probably is close to the same action performed by Żedywid in taking over Vitebsk. The fourth guarantor, the Warden (Kustosz) of Krakow Duke Jonas Butautaitis confirms this opinion. When deciding what position Duke Żedywid occupied the author of this article drew attention to the way the guarantors were chosen. He draws the conclusion that Żedywid could have been a younger son of Butautas Henrikas Kęstutaitis and a brother of kustosz Jonas. [From the publication]