LTŠi studija skirta kasdieniškiausiam ir sudėtingiausiam socialinio gyvenimo reiškiniui - konfliktui. [...] Kaip neutralizuoti, sumažinti, išsklaidyti konflikto neigiamą jėgą ir kaip išgauti iš jo permainų pradą, suderinti jį su savo siekiais? Kaip susieti konfliktus ir bendradarbiavimą? Ir darną organizacijoje, sistemoje, privačiuose santykiuose? Su šiais klausimais bei atsakymais į juos ir mėginsime supažindinti skaitytoją. [...] Šiuo leidiniu siekiame papildyti negausią literatūrą lietuvių kalba apie šiuolaikinį konflikto mokslą, apie jo gyvenimišką raišką, jo sprendimo ir valdymo kultūrą. [...] Svarbiausias uždavinys, kurį sprendė autorius, buvo išgryninti naujausias idėjas konfliktų mokslo srityje, atskleisti ištisą istorinį įdirbį ir susieti visa tai su socialinių transformacijų kontekstu. [...]. Pirmajame skyriuje konfliktas nagrinėjamas kaip socialinis reiškinys. Toks apibendrintas lygmuo leidžia perteikti esminius konflikto studijų postulatus ir supažindinti su teorinių interpretacijų visuma. Skaitytojas čia ras mokslo apie konfliktą raidos apžvalgą, konflikto, kaip proceso, ir šalių veiklos pažinimo instrumentarijų. Pabrėždami konflikto pažinimo sąsajas su praktine žmonių veikla pirmajame skyriuje supažindiname su sprendimų bei valdymo patirtimi. Šį skyrių baigiame konfliktiškumo analize Lietuvoje transformacinių pokyčių kontekste. [...].Antrasis skyrius skirtas konfliktų sprendimo idėjoms ir praktikoms. Konfliktų sprendimo atskyrimas nuo valdymo strategijų ir būdų, nors ir šiek tiek dirbtinokas, tarsi ir metafiziškas, yra padiktuotas tikslo matyti takoskyrą tarp konflikto dalyvių poelgių bei veiklos ir išorinių jėgų bei aplinkybių įtakos ir kryptingo poveikio šiam konfliktui. Pirmuoju atveju konfliktą sprendžia tiesioginiai jo dalyviai, antruoju - konfliktas stabdomas, neutralizuojamas, sklaidomas valstybinių, savivaldinių, bendruomeninių institucijų pastangomis naudojant teisines, administracines, ekonomines ir kitas priemones. Tad prasminga samprotauti apie konfliktų sprendimo kultūrą visuomenėje, kas ir kaip ją kelia, kas ir kaip ją smukdo. Ir atskirai - apie valstybinę konfliktų valdymo sistemą, jos mechanizmus, svertus, strategijas. Konfliktų valdymas, kaip valstybės valdymo funkcija, nagrinėjamas trečiajame skyriuje siekiant pusiausvyros socialiniuose santykiuose, bendradarbiavimo ir partnerystės viešajame gyvenime. Antrojo ir trečiojo skyrių problematika tarpusavyje persipynusi. Konfliktų valdymo našumas ir efektyvumas priklauso nuo bendradarbiavimo ir konfliktų sprendimo kultūros visuomenėje, bet ir valdymo mechanizmų poveikis sprendimo praktikai taip pat svarbus. Kai kurie poskyriai baigiami atvejo studijomis, kurių turinys pailiustruoja, papildo ir sukonkretina aptariamą temą. Atvejo studijos moko analizuoti pavienius įvykius ir procesus ir taip nutiesia gijas tarp teorijos ir praktikos. Ir atvirkščiai. Tiems, kas ima į rankas šią studiją kaip vadovėlį, kiekvienos temos pabaigoje pateikiame klausimus pasitikrinti įgytas žinias ir patariame, kuo galima remtis norint geriau pažinti problematiką. Taip pat pateikiame svarbiausių sąvokų, prasminių žodžių sąrašą ir nuorodas, kurioje teksto vietoje jas galima rasti. [...]. [Iš Įvado, p. 7–9]Reikšminiai žodžiai: Konfliktas; Konflikto prigimtis; Konfliktų tipai; Konfliktų sprendimas; Konfliktų valdymas; Taikinamoji veikla; The conflict; The nature of the conflict; Types of the conflict's; Decision of the conflict's; Management of the conflict's; Conciliation activities.