Prūsų ir lietuvių vandens dievai bei dvasios : nuo Natrimpo iki žuvų piemens

LTŠiame straipsnyje analizuojama su vandenimis, laivyba, žvejyba susijusių dievybių ir mitinių bei jų vardų kilmė, funkcijos, regioninė priklausomybė, jiems priskiriamos apeigos, galimas jų santykis su kitų indoeuropiečių tautų dievais ir deivėmis bei su krikščioniškąja tradicija; aiškinamasi, kaip XV – XX a vyko šių dievybių ir jų funkcijų kaita, kokios kaitos priežastys ir aplinkybės. Iš įvairių prūsams ir lietuviams priskiriamų XV – XVII a. rašytinių šaltinių bei XIX_XX a. užrašytos tautosakos ir tikėjimų surinkta per dvidešimt su vandenimis, laivyba, žvejyba susijusių dievybių ir mitinių vardų susijusių teonimų (Natrimpas, Patrimpas, Autrimpas, Bardaitis, Gardaitis, Upinis ir kt.). Pastebėtina, jog bemaž visos su vandenimis susijusios dievybės fiksuojamos XVI-XVII a. rašytiniuose šaltiniuose, XIX – XX a. pr. tikėjimuose ir tautosakoje jau regime tik vandenyse ar prie vandenų veikiančius (savus ir pasiskolintus) mitinius sakmių personažus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog lygia greta vyko ir kitas procesas - su krikščionybe vandens telkiniais ir jais keliaujančiais, juose žuvaujančiais ima rūpinti krikščioniškieji globėjai. Antai jau tas pats J. Lasickis (1582 m.) teigia, jog su krikščionybe vandens globą perima šv. Mikalojus: „Mikalojus, tarsi antrasis Neptūnas rūpinąsis jūra. Į jį kreipiasi atsidūrę pavojuje: „O šventasis Mikalojau, trauk mus į jūros uostą“. Mikalojaus draugas – milžinas Kristoforas, taip pat tapęs jūrininkų, keltininkų, keliauninkų globėju. Kilus audroms giesmės giedamos ir Palaimintajai Mergelei: „Sveika, jūros žvaigžde! Dievo Motina maitintoja!“. Dviejų religijų sinkretizmą iliustruoja tai, jog XIX-XX a. tautosakoje ir tikėjimuose minimi vandens telkinių valdytojai dažnai yra krikščioniškojo Dievo valios vykdytojai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vandens dvasios; Istorijos šaltiniai; Etimologija; Sklaida; Krikščioniškoji tradicija; Water deities; Historical sources; Ethymology; Development; Christian tradition.

ENThe article deals with the origin of names, functions, and places of worship of gods and mythological creatures related to waters, marine and fishery, the related rites and their ties with other indo-European gods and Christian traditions. Changes related to these gods and their functions, the reasons of them and circumstances that prompted those changes in the fifteenth – twentieth centuries have been discussed. More than twenty names of various pagan gods of waters, fishery, or marine such as Natrimpas, Patrimpas, Autrimpas, Bardaitis, Gardaitis, Upinis and other, also, written folk stories have been collected from various written sources of Prussians and Lithuanians from the fifteenth-seventeenth centuries, and of the nineteenth-twentieth centuries. It has been established that almost all gods related to waters are found in written sources of the sixteenth-seventeenth centuries, whereas the folk stories of the nineteenth-twentieth centuries have mythological characters (local or foreign ones) related to waters or their surroundings only. It should be pointed out that another process was observed at the same time, when Christian patron saints of waters appeared and pilgrims travelled on them or were fishing in them. For instance, according to J. Lasickis (in 1582) Christianity brought St Nicholas as a patron saint of water bodies. A giant Christopher is a friend of St Nicholas and he also became a sailor and a patron saint of pilgrims. In case of a storm, psalms were also sung to the Blessed Virgin Mary: ‘Hail Mary, the star of the sea!.