Psichologinės gerovės ir psichologinės traumos sąsajos

LTPagrindinis tyrimo tikslas buvo įvertinti psichologinės gerovės ir psichologinės traumos sąsajas. Mes kėlėme prielaidą, kad psichologinė gerovė yra susijusi su per visą gyvenimą patirta traumine patirtimi ir potrauminio streso reakcijomis. Psichologinės gerovės įvertinimui buvo naudojamas trumpas psichologinės gerovės klausimynas (PG-T), trauminė patirtis buvo įvertina trumpu traumos klausimynu (BTQ), o potrauminio streso reakcijos įvertintos įvykio poveikio skalės revizuota versija (IES-R). Tyrime dalyvavo 76 tiriamieji, kurių amžius nuo 19 iki 79 metų. Gauti rezultatai patvirtino ankstesnių tyrimų išvadas, kad trauminė patirtis ir patiriami potrauminio streso požymiai yra statistiškai reikšmingai susiję (r = 0,37, p <0,01). Priešingai nei tikėtasi, psichologinė gerovė nebuvo susijusi su per gyvenimą patirta traumine patirtimi: asmenų, patyrusių trauminį įvykį, ir asmenų, kurie tokio įvykio nepatyrė, psichologinė gerovė statistiškai reikšmingai nesiskyrė (t = 0,5, p >0,05). Nenustatyta statistiškai reikšminga sąsaja tarp psichologinės gerovės ir patirtų trauminių įvykių kiekio (r = -0,14, p >0,05). Priešingai keltai hipotezei, nebuvo rasta sąsajų tarp potrauminio streso ir psichologinės gerovės (r = 0,12, p >0,05). Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima teigti, jog nepasitvirtino keltos hipotezės apie psichologinės gerovės ir psichologinės traumos sąsajas neklinikinėje imtyje. Galima kelti prielaidą, jog psichologinė gerovė labiau susijusi su psichosocialiniais veiksniais, negu su traumine patirtimi. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Potrauminis stresas; Psichologinė gerovė; Psichologinė trauma; Psichologinį trauma; Suaugusieji; Adults; Posttraumatic stress; Psychological trauma; Psychological well-being; Psychological wellbeing; Psychologigal trauma.

ENMain goal of present study was to assess relationship between psychological well-being and psychological trauma. We assumed, that psychological well-being is related with both trauma exposure and posttraumatic stress reactions. Psychological well-being was measured using Lithuanian Brief psychological well-being questionnaire (PG-T), life-time trauma exposure was measured using Brief trauma questionnaire (BTQ) and post-traumatic stress was measured using Impact of event scale – revised (IES-R). 76 participants aged from 19 to 79 years old participated in present study. The results confirmed previous findings that traumatic experiences and post-traumatic stress reactions are statistically significantly correlated (r = 0.37, p <0.01). Contrary to our expectations, we found that psychological well-being was not correlated with trauma exposure: psychological well-being, among individuals who were exposed to at least one traumatic event did not differ significantly in psychological well-being (t = 0.5, p >0.05). No statistically significant correlation between psychological well-being and number of life-time traumatic events was found (r = 0.12, p >0.05). We conclude that our study results show no significant relationship between psychological well-being and psychological trauma in a non-clinical sample from a general population. We assume that psychological well-being might be more related to psychosocial factors, than to the traumatic experience. [From the publication]