LTNepaisant agresijos paplitimo bei aktualumo, keliamų prielaidų apie konstruktyvias bei destruktyvias jos galimybes bei vaidmenį psichiniame gyvenime bei raidoje, agresija vis dar lieka nepakankamai ištyrinėta sritis. Gelminis agresijos supratimas, jautrus lyties veiksnio įtakai, gali padėti ne tik plėtoti teorinę bazę, spręsti socialines problemas, bet taip pat ir geriau suprasti pokyčio galimybes psichoterapijoje. Siekiant atskleisti subjektyvią pykčio reakcijų motyvaciją psichoterapiniuose santykiuose, buvo atliktas kokybinis tyrimas, kuriame dalyvavo keturios moterys, baigusios ilgalaikę psichoterapiją. Pusiau struktūruoto pokalbio metu surinkti duomenys toliau buvo analizuojami remiantis teminės analizės principais. Duomenų analizė atskleidė, kad tiriamosios savo pykčio reakcijas terapiniuose santykiuose sieja su grėsme Aš vaizdui, laiko ir erdvės ribų pažeidimais, terapeuto neatitikimu lūkesčiams. Remiantis tyrimo išvadomis, svarbu būtų toliau tyrinėti gelmines agresijos prielaidas, agresijos raiškos bei pokyčio galimybes psichoterapijoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Agresija; Klientų agresija; Kokybinė analizė; Motyvacija; Priežastys; Psichoterapija; Pyktis; Aggression; Anger; Causes; Client's aggression; Motivation; Psychotherapy; Qualitative analysis.
ENDespite widely acknowledged problems of aggression, presumptions on its constructive and destructive possibilities, its role in psychic health and development, aggression still remains scarcely explored phenomenon. In-depth gender sensitive understanding of aggression might not just broaden our scientific scope, but might also become vehicle for social as well as personal change. The aim of this research is to propose closer look at the subjective motivation of anger in women. Data were gathered using semistructured interviews with 4 female clients, who finished their long term psychotherapy, and analyzed according to the principles of thematic analysis (Boyatzis, 2009). As the analysis of the results shows, subjectively anger is associated with perceived danger to self image, border violations, therapist’s mismatch to client’s expectations. The research shows further necessity of in-depth explorations of aggression, its changes and subjectively important factors in therapy. [From the publication]