Bitės marčios

LTPasiremiant „Bitės marčių“ metafora, straipsnyje gvildenami lietuvių rašytojų moterų tarpusavio santykiai, ypač santykiai tarp kartos, kuriai tenka kovoti dėl pilietinių teisių, ir kartos, kuri pirmtakių pasiekimus priima kaip savaime suprantamus. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė pristatoma kaip feministė, moterų teisių aktyvistė, o jaunesnės tarpukario rašytojos, tokios kaip Salomėja Nėris ar Liūne Janušytė, laikomos sufražisčių (Bitės, Žemaitės) įpėdinėmis, galėjusiomis naudotis ankstesnės kartos iškovotomis raiškos visuomenėje galimybėmis. Straipsnio autorė remiasi dviejų lietuvių rašytojų – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės ir Salomėjos Nėries – biografijos faktais, pirmiausia tuo, kad Salomėją Nėrį galima vadinti „Bitės marčia“ tiesiogine prasme: 1936 m. poetė ištekėjo už skulptoriaus Bernardo Bučo, kuris buvo Bitės globotinis. Bučas Puziniškyje kartu su seseria lankė kursus suaugusiems, Bitė mokė jį piešimo pagrindų, paruošė mokslams gimnazijoje, pasirūpino kitų asmenų parama toliau studijuoti dailę užsienyje. Remiantis publikuota archyvine medžiaga, prisiminimais, straipsnyje aptariami Nėries santykiai su Bite bei jos bendražyge Panevėžio bibliotekininke Elzbieta Jodinskaite. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Feminizmas; Feminizmas ir „postfeminizmas"; Kartų tarpusavio santykiai; Literatūra; Lietuvos moterų sąjūdis; Postfeminizmas; Rašytojų (Bitė, S. Nėris, Liūnė Janušytė ir kt.) asmeniniai santykiai; Rašytojų asmeniniai santykiai; Sufražizmas; Tarpukario periodas; Visuomenė; Feminism; Feminism and "post-feminism"; Lithuanian literature; Post-feminism; Relations between generations; Society; Suffragism; The movement of Lithuanian women; Writers' (Bitė, S. Nėris, Liūnė Janušytė, etc.) personal relations; Writers' personal relations.

ENUsing the metaphor "Bitės marčios" (Bite's daughters-in-law) as the point of reference, the paper examines personal relations between Lithuanian women writers, in particular the relations between the generation which had to struggle for the civic rights, and the generation which accepted the achievements of its predecessors as a matter-of-course. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė is introduced as a feminist and a women's rights activist, while the writers of the period between two world wars, such as Salomėja Nėris or Liūne Janušytė, are seen as literary successors of the suffragettes (Bitė, Žemaitė), who could resort to the possibilities of expression in society achieved by the preceding generation. The paper refers to biographical facts of two Lithuanian writers, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė and Salomėja Nėris, and first of all to the fact that Salomėja Nėris could be called "Bite's daughter-in-law" in the literal sense: in 1936, the poetess married the sculptor Bernardas Bučas, who was Bite's ward. In Puziniškis, Bučas and his sister attended courses for adults; Bitė taught him the basics of drawing, tutored him for his further studies in a gymnasium, and secured the support of others for his art studies abroad. Making use of published archival materials and reminiscences, the author discusses Salomėja Nėris' relations with Bitė and with her associate Elzbieta Jodinskaitė, a librarian from Panevėžys. [From the publication]