Modernėjanti lietuvių dramaturgija : dviejų Moterų kūryba

LTStraipsnyje pristatomos penkios Dviejų Moterų (Gabrielės Petkevičaitės-Bitės ir Julijos Žymantienės-Žemaitės) drauge parašytos dramos. Analizuojant tekstus dėmesys kreipiamas į literatūros modernėjimo tendencijas. Dvi Moteri laikosi utilitarinės literatūros sampratos, vadovaujasi laikotarpiui būdinga pozityvistine kūrybos programa, siekia įtvirtinti tautinio lietuvių sąjūdžio vertybes. Jos šviečia ir auklėja lietuviškų vakarų žiūrovą: trumpuose, nesudėtinguose scenos vaizdeliuose sukurtas sektinas pavyzdys – aktyvus, teigiamas personažas. Tačiau bendruosius pozityvistinės literatūros bruožus dramaturges papildo. Jos sukuria asmenine valia besivadovaujantį moterišką personažą, plėtoja modernaus nacionalizmo mitologiją, kurioje centrinę vietą užima tautos herojai litvomanai. Paskutinėje Dviejų Moterų dramoje situacija suprobleminama – sukuriamas individualus, su aplinka ir savimi konfliktą išgyvenantis personažas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ankstyvoji lietuvių dramaturgija; Dvi Moteri; Dvi Moteri (Žemaitė ir Gabrielė Petkevičaitė-Bitė); Literatūra; Tautinis sąjūdis; Literatūros modernėjimas; Personažas; Pozityvizmas; Tautinis sąjūdis; Character; Dvi Moteri; Dvi Moteri (Žemaitė ir Gabrielė Petkevičaitė-Bitė); Early Lithuanian dramaturgy; Lithuanian Literature; Lithuanian national movement; Modernisation; Modernisation of literature; National movement; Of literature; Positivism.

ENThe paper presents five dramas co-authored by Dvi Moteri (Two Women, that is, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė and Julija Zymantienė-Zemaitė). The analysis of the texts focuses on the trends of the modernization of literature. Dvi Moteri observe the utilitarian notion of literature, are guided by a positivist programme of creative work that was characteristic of their period, and aim at the consolidation of the values of Lithuanian national movement. They educate and nurture the spectator of Lithuanian soirees: their short and straightforward sketches for the stage present an active and positive character – an example to follow. The playwrights complement the common characteristics of positivist literature. They create a female character guided by personal will and expand the mythology of modern nationalism in which national heroes – litvomanai (lovers of Lithuania) – play the leading role. In their last drama, Dvi Moteri introduce a problem into an otherwise straightforward situation: they create a character who experiences a conflict with himself and with his environment. [From the publication]