Kuršių nerijos miškai: nuo atsiradimo iki XX a. pradžios
LTMaždaug XX a. viduryje atsirado mitas, kad visą Kuršių neriją nuo seniausių laikų iki maždaug XVI–XVII a. dengė miškai, kuriuos nukirtus nerijoje prasidėjo smėlynų judėjimas bei kaimų ir gyvenviečių užpustymai. Kovą su užpustymais esą sėkmingai užbaigė sovietiniai miškininkai. Visgi Kuršių nerijos miškų ir miško ūkio istorinė raida turėtų būti detaliau ištirta. Straipsnyje aptariama Kuršių nerijos miškų raida nuo jų susiformavimo iki XX a. pradžios. Remiamasi senųjų miškotvarkų medžiaga, vokiečių nerijos gamtos tyrimais, istorinio ir etnografinio pobūdžio darbais, senaisiais žemėlapiais, naujausiais archeologinių tyrinėjimų duomenimis. Pirmosios kartos miškai Kuršių nerijoje išaugo 4–4,5 tūkst. metais prieš m. e. Pasibaigus intensyvios kaitos periodui, ėmė formuotis antros kartos miškai. Jų gyvavimui kenkė judantys smėlynai ir suintensyvėjusi žmonių ūkinė veikla prasidėjus kryžiuočių pavergtos Prūsijos kolonizavimui. Veikiant šiems faktoriams, iki XIX a. pradžios dauguma antros kartos miškų Kuršių nerijoje išnyko, miškingumas smarkiai nukrito. Tačiau susirūpinus miškų būkle, nuo XIX a. pradžios iki Pirmojo pasaulinio karo pavyko sustabdyti smėlynų judėjimą, visu pajūriu buvo suformuotas apsauginis kopagūbris. Tuo pačiu laikotarpiu buvo sodinamos vietinės ir introdukuotos medžių rūšys. Taip buvo išauginta trečioji kultūrinių Kuršių nerijos miškų karta, kuri sudarė 59 proc. miškingumą. Tokį rezultatą galima laikyti racionalios, kūrybinio pobūdžio gamtotvarkos ir miškininkavimo sėkmės pavyzdžiu. Tačiau tai ne sovietų, o XIX–XX a. pradžios vokiečių miškininkų nuopelnas.Reikšminiai žodžiai: Gamtiniai veiksniai; Gyventojų skaičius; Kultūros paveldas; Kuršių nerija; Miškai; Miško plotai; Miškų nuosavybė; Miškų tarnybos; Užpustymai; Vokietijos miško ūkis; Cultural heritage; Curonian Split; Curonian spit; Forest area; Forest management; Forest ownership; Forests; German forestry; Moving sand; Natural factors; Population number.
ENAround the middle of the XX century a myth emerged stating that from the ancient times to around the XVI-XVII centuries the whole Curonian Spit was covered by forests, a cutting of which had influenced the movement and coverage of villages and places with sand. Purportedly, such coverages were successfully completed by Soviet foresters. However, it is necessary to carry out a more detailed analysis of historical development of the Curonian Spit forest and forestry. The article includes discussion on the development of the Curonian Spit forests from the time they were formed until the beginning of the XX century. The research is based on the material of the old forest management, the German spit nature researches, historical and ethnographic works, ancient maps, and recent data of archaeological researches. First-generation of forests in the Curonian Spit had grown in 4-4.5 thousand years BCE. At the end of the period of intense change, a second-generation of forests began to form. Moving sand and economic activity of people intensified in the beginning of crusader colonization of occupied Prussia were damaging forests. Under these factors, up to XIX century the majority of second-generation forests of the Curonian Spit had disappeared and the number of forests fell sharply. However, when people have started worrying about the state of forests, from the beginning of the XIX century to the First World War they managed to stop the sand movement, and a protective dune ridge was formed on the seafront. During the same period, local and introductory tree species had been planted. This way the third generation of cultural forests of the Curonian Spit, which accounted for 59 percent of the forestry. Such results may be considered as an successful example of rational, creative nature management and forestry. However, it is a merit of German, not Soviet foresters working in the beginning of the XIX-XX centuries.
