Evaluation of business environment in Vilnius

LT2002 ir 2005 metais buvo atlikti pirmi kompleksiniai verslo sklaidos tyrimai Vilniaus mieste. Be įmonių ekonominių rodiklių, buvo tirta verslo aplinka ir jai įtakos turintys veiksniai mieste, savivaldybės pagalba verslui, verslo plėtros perspektyvos mieste. Tokių tyrimų pagrindu Vilniaus mieste galima sukurti verslo aplinkos monitoringo sistemą. Monitoringas ir jo rezultatai ne tik padėtų savivaldos institucijoms efektyviau planuoti verslo plėtrą, nustatyti prioritetus ir strategiją, tačiau ir galėtų pritraukti užsienio kapitalą, suteikdami investuotojams teisingą ir patikimą informaciją apie verslo galimybes, verslo aplinkos kokybės gerėjimą. Šiame straipsnyje pateikiama įmonių vadovų apklausos apie verslo aplinką ir perspektyvą analizė. Nustatyta, kad įmonės vietos pasirinkimą Vilniaus mieste dažniausiai lemia verslo aplinkos infrastruktūros plėtra, palanki patalpų įsigijimo ar nuomos kaina, esamo verslo koncentracija ir vietos perspektyvumas, gyventojų tankis. Įmonių kūrimas dažniau siejamas su verslo centrais, pagrindine miesto plėtros strategine kryptimi (Šiaurės Vakarų – Vakarų), renovuojamomis miesto zonomis. Nors verslo aplinką Vilniaus mieste patys verslininkai įvertina kaip patenkinamą, toks rezultatas nėra geras, ypač tai siejant su sparčiu miesto ekonominiu augimu, jo svarba verslui Baltijos šalyse, perspektyva. Įmonių vadovai nurodo daug gerintinų verslo aplinkos veiksnių, kaip antai: savivaldybė turėtų teikti daugiau savalaikės viešosios informacijos verslo plėtros strateginiais ir planiniais klausimais, daugiau rūpintis šalia verslo koncentracijos vietų esančiomis teritorijomis, renovuoti ir optimizuoti infrastruktūros tinklus, pasirūpinti transporto mazgų pralaidumu ir kt.Teigiama, kad savivaldybės parama įmonėms, nors ir epizodinė, yra ženkli. Tačiau dažniausiai teikiama parama yra paviršutiniška arba mažai reikšminga. Verslininkai pasigenda ilgalaikių strateginių paramos programų įgyvendinimo nuoseklumo ir prieinamumo. Teigiama tendencija galima laikyti tai, kad savivaldybės parama labiau juntama tose teritorijose, kur verslo intensyvumo parametrai yra santykinai mažesni. Vilniuje, kaip ir visoje šalyje, verslininkai susiduria su gausiomis išorinėmis ir vidinėmis verslo plėtros kliūtimis. Svarbiausios išorinės kliūtys – labai didelė mokesčių našta ir biurokratinis aparatas mūsų šalyje, korupcija, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Vidinės kliūtys verslui dažniausiai priskiriamos finansiniams dalykams, o vadybinė veikla įmonėse vertinama gerai. Tačiau kol kas įmonės nelinkusios dalytis su valstybe ekonomine našta ir yra tik „imančių“ pusėje. Tai patvirtina ir jų menkas aktyvumas ugdant jiems reikalingus darbuotojus. Pastaraisiais metais vykdyti tyrimai leidžia manyti, kad verslo plėtra nevyksta stichiškai, pastebimi dėsningumai, kurie glaudžiai susiję su strategine teritorine miesto plėtra. Tai galima laikyti pagrindine išvada. Išskiriamos trys perspektyviausios verslo plėtros požiūriu seniūnijų grupės: miesto centras (Senamiestis ir Naujamiestis), nauji miegamieji (Vakarai ir Šiaurės vakarai), renovuojamos teritorijos dešiniajame Neries krante (Žirmūnai, Šnipiškės). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ekonominiai rodikliai; Verslo aplinka; Verslo paplitimas; Vietos pasirinkimas; Vilniaus miestas; Vilnius; Business distribution; Business environment; Choice of location; Economic indicators; Vilnius; Vilnius city.

ENThe first complex study “Territorial Business Distribution Map of Vilnius City” was accomplished in 2002. The second analogous study was carried out in 2005. The study was based on two territorial levels: city (municipality) and “seniūnija” – smallest administrative economic units (twenty one) of municipalities. The research aimed at providing a “snapshot” of the actual situation (Vilniaus miesto…, 2002; 2005). The mentioned kind of research is useful from both scientific and practical points of view. The tradition of similar investigations has existed for a few dozens of years (Fujita, 1990; Mills, 1972). A comparison of the obtained results is supportive in planning processes. On the basis of such investigations it is possible to work out a system of business monitoring for the Vilnius city. Such systems have been successfully used in the cities of many countries (Travers, 2004). Monitoring would facilitate a more effective planning of business development by self-government institutions, establish priorities and strategy and attract foreign capital providing timely, correct and reliable information about business possibilities and improvement of the business environment. Municipality could serve as an initiator of targeted business development. Special studies would contribute to self-promotion which is very important in city development (Morley, 2005).Though the majority of enterprise managers demonstrated good will, some of them, nevertheless, refused to take part in the study. The motifs of refusal were different. Most of those who refused were sceptical about the practical value of the study. Some of them refused (on learning that the study was initiated by the municipality) because they lacked confidence in state institutions. Yet certain difficulties that arose during the study only confirm the necessity to continue this kind of research and to contribute to forming a positive opinion about the municipality. [Introduction]