Pirmosios geležinkelio trasos tarpukario Lietuvoje architektūra

LTStraipsnyje nagrinėjami pirmosios nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu (1918-1940 m.) tiestos plačiojo geležinkelio trasos Kretinga–Telšiai–Kužiai keleivių stočių ir geležinkelininkų gyvenamųjų namų architektūros pavyzdžiai. Taip pat aptariama šios trasos reikšmė Žemaitijos, Klaipėdos krašto regionams bei visai Lietuvai. Nustatyti ir straipsnyje pateikti duomenys paremti archyviniais šaltiniais ir dokumentinėmis tarpukario publikacijomis. Apžvelgus keleivių stočių ir geležinkelininkų gyvenamųjų namų projektus, pastebima jų standartizacija, prasidėjusi dar carizmo laikotarpiu. Visos geležinkelio trasos pastatų architektūroje pabrėžiamas vientisas įvaizdis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Architektūra; Geležinkelininkų gyvenamasis namas; Geležinkelio trasa; Geležinkelis; Gyvenamasis namas; Keleivių stotis; Modernizuotas neoklasicizmas; Tarpukario architektūra; Tarpukaris; Architecture; Dwelling-house; Interwar; Modernized neoclassicism; Passenger station; Railroad; Railway; Railway passenger station; Railway workers living houses; The interwar period architecture.

ENArticle analyses the examples of passenger stations and railway workers living houses of the first wide railroad Kretinga – Telšiai – Kužiai in the independent Lithuania (1918 - 1940). It also discusses the importance of the railroad to Samogitia region, Klaipėda region and the whole Lithuania. The clarified material is based on archival sources and documentary publications from the interwar period. In a review of projects of railway passenger stations and railway workers living houses have been seen their standardization wich started in tsarist period. Also these buildings emphasizes the unified image. [From the publication]