LTKraštovaizdžio vizualinės raiškos individualumo išsaugojimas aktualus, bet sunkiai sprendžiamas uždavinys. Teritorijų planavimo praktikoje vertinant kraštovaizdį dažniausiai apsiribojama tik bendrinių kraštovaizdžio fizinių ar regimųjų savybių aprašymu. Lietuvos teritorijų planavimo teorijoje ir praktikoje pasigendama objektyvaus vertinimo metodo, orientuoto į integruotą kraštovaizdžio planavimą, paremtą kraštovaizdžio fizinių, regimųjų savybių savita vizualine raiška. Straipsnio tikslas – pateikti kraštovaizdžio vizualinės struktūros vertinimo sistemą. Tikimasi išskirti esminių kraštovaizdžio vizualinės struktūros sudedamųjų dalių įtaką aplinkos psichologiniam-estetiniam suvokimui, kuriuo remiantis ateityje planuojant teritorijas būtų galima pagrįsti objektyvios kraštovaizdžio vizualinės struktūros metodikos svarbą. Siekiant darbo tikslo reikėtų atsižvelgti į vertinamo objekto sudėtingumą. Neįmanoma nusakyti kraštovaizdžio vien subjektyviais ar vien objektyviais kriterijais. Tai yra erdvė, susidedanti tiek iš fiziškai egzistuojančių objektų, tiek iš tų objektų keliamo psichologinio poveikio. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kraštovaizdis; Kraštovaizdžio formos; Kraštovaizdžio vertinimas; Kraštovaizdžio vertinimo sistema; Spalvų raiška; Spalvų raiška kraštovaizdyje; Vizualaus kraštovaizdžio vertinimas; Colors of the landscape; Evaluation of visual landscape; Landscape; Methodology of the visual landscape; Shapes of the landscape; Visual landscape.
ENThe aim of work is to check functionality of the methodology of the visual landscape assessment. To achieve this objective the following tasks were set up: to present an overview of the research of the visual landscape structure, to ground theoretically the importance of the methodology of the visual perception of landscape, to identify the fragments of the visual landscape assessment, to assign parameters to the fragments of the landscape assessment and create the evaluation system based on the parameters. Moreover, this work introduces two studies of the visual landscape structure on which the methodology has been developed. Each study was analysed separately. The results took their place in the evaluation system. This work revealed the main factors, which are influencing the perception of the landscape. It is evident that the subject of the appraisal is extremely complicated. Practice of landscape planning is commonly confined to general physical or visible characteristics and description of the landscape. Theory and practice of territory planning actually need a method of landscape assessment based on physical, visible and mainly individually perceived features of visual landscape structure. [Text from author]