Territorial distribution dynamics of rural population in Lithuania in the 20th century (1897-2007)

LTStraipsnyje nagrinėjama Lietuvos kaimo gyventojų skaičiaus kaita šalyje ir jos regionuose atskirais XX a. laikotarpiais, regioniniai kaitos skirtumai ir priežastys, prognozuojami galimi pokyčiai ateityje. Straipsnyje panaudoti 1959, 1989, 2001 m. gyventojų surašymų duomenys, taip pat perskaičiuoti dabartinei teritorijai 1897 ir 1939 metų bei einamosios statistikos paskelbti 1950 ir 2007 metų duomenys; pasinaudota ir 1923 metų surašymo duomenimis. Nagrinėjami duomenys yra perskaičiuoti dabartiniam Lietuvos plotui. Kadangi atskirais metais administracinių vienetų dydis ir gyventojų skaičius skyrėsi, juos buvo sudėtinga palyginti. Lentelėse pateikiamas ne tik gyventojų skaičius ir tankumas, bet ir administracinių vienetų plotas. Kaimo gyventojų kaita atskirais XX a. laikotarpiais buvo skirtinga. Pirmoje amžiaus pusėje (iki Antrojo pasaulinio karo) jų skaičius ir tankumas didėjo, vėliau sparčiai mažėjo. Labiausiai kaimo gyventojų mažėjo Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais bei sovietinės okupacijos laikotarpiu. 1939–1992 m. jų sumažėjo 1166,7 tūkst., arba 49,8%. Svarbiausios mažėjimo priežastys karo ir pokario metais buvo trėmimai, žūtys kare, kėlimasis į miestus, sovietinės okupacijos metais – prievartinė kolektyvizacija, vienkiemių sistemos likvidavimas, melioracijos darbai, sparti industrializacija. Atkūrus nepriklausomybę kaimo gyventojų mažėja ir toliau, nors ne taip sparčiai. Dabar kaime gyvena tik trečdalis šalies gyventojų. Svarbiausios mažėjimo priežastys – neigiamas natūralus prieaugis, emigracija, kėlimasis į miestus. Atskirais XX a. laikotarpiais kaimo gyventojų skaičius ir tankumas kito nevienodai ir skyrėsi ne tik intensyvumu, bet ir kryptimis. Iki Antrojo pasaulinio karo kaimo gyventojų skaičius didėjo, o vėliau mažėjo.Per 110 metų (1897–2007) Lietuvos kaimo gyventojų sumažėjo daugiau kaip milijonu (beveik perpus), arba vidutiniškai kasmet po 10 tūkstančių. Didžiausias mažėjimas užfiksuotas nuo 1939 m., kai per 68 metus (1939–2007) gyventojų skaičius sumažėjo 1217,0 tūkst. (51,8%), vidutiniškai po 17,9 tūkst. kiekvienais metais. Skirtingą kaimo gyventojų ir jų tankumo kaitą atskiruose rajonuose lėmė kai kurios specifinės regioninės priežastys – geografinė padėtis, miškingumas, žemės našumas, pramonės plėtra, susisiekimas, tradicijos ir kiti veiksniai. Dėl depopuliacijos ir migracijos pirmiausiai kaimo gyventojų pradėjo mažėti šiaurės rytų Lietuvoje, vėliau – daugelyje pakraštinių rajonų, o vėliausiai – Žemaitijoje. Kaimo gyventojų mažėjimas tęsis ir ateityje, ir tą sąlygos kaimo gyventojų amžiaus struktūra bei socialiniai-ekonominiai pokyčiai kaime: mažės kaimo gyvenviečių skaičius, didės regioniniai kaimo gyventojų tankumo skirtumai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gyventojų skaičius; Gyventojų skaičius ir tankumas; Kaimo gyventojai; Populiacijos tankumas; Regioniniai skirtumai; Teritorinis pasiskirstymas; Teritorinė sklaida; Number of population; Population density; Population number and density; Regional differences; Rual population; Rural population; Territorial distribution.

ENThe paper presents a survey of the dynamics of the regional distribution of Lithuanian rural population in the 20th century. The survey is based on the data of population censuses and current statistics. The territorial distribution of rural population in different years of the 20th century and its regional differences are discussed. The reasons for different dynamic patterns of the distribution are indicated. The dynamics of the number and density of rural population in the nearest future is predicted. [From the publication]

• Politikos mokslai / Political sciences
• Sociologija / Sociology