Frazeologiniai ir sudėtiniai vertiniai lietuvių technikos terminijoje

LTStraipsnyje nagrinėjami frazeologinių ir sudėtinių vertinių lietuvių technikos ir fizikos terminijoje santykis su šaltiniu. Frazeologinių ir sudėtinių vertinių yra maždaug 3 – 4 kartus mažiau negu darybinių ir semantinių vertinių. Šių vertinių klasifikacijos pagrindą sudaro vertinio santykis su šaltiniu ir vertinio santykis su atitinkamais savosios kalbos žodžiais. Pagal santykį su šaltiniu frazeologiniai ir sudėtiniai vertiniai skirtini į adekvačiuosius ir neadekvačiuosius (darybos atžvilgiu), tiksliuosius ir netiksliuosius (semantikos atžvilgiu), tiesioginius ir netiesioginius (kilmės atžvilgiu). Pagal santykį su atitinkamais savosios kalbos žodžiais frazeologiniai ir sudėtiniai vertiniai skirtini į realiuosius ir reliatyviuosius (induktus). Darybos atžvilgiu dauguma frazeologinių vertinių yra adekvatūs šaltiniui. Neadekvačiųjų sudėtinių vertinių technikos ir fizikos terminų žodynuose pateikta dvigubai daugiau negu adekvačiųjų. Tokių vertinių neadekvatumą lemia kitų sudėtinių terminų (naujadarų) analogija ir pačios lietuvių kalbos sudėtinių terminų darybos polinkiai. Visi technikos ir fizikos terminų žodynuose pateikti frazeologiniai vertiniai yra realūs, atsiradę pažodžiui verčiant kitakalbį frazeologizmą. Tačiau atskiro tokio frazeologinio vertinio reikšmė gali būti nutolusi nuo jį sudarančių žodžių reikšmių. Sudėtinių vertinių realumą bei reliatyvumą lemia vertinių dėmenų kilmė ir dėmenų junglumas su kitais terminais. Daugumos frazeologinių ir sudėtinių vertinių rusiškieji šaltiniai turi analogiškos struktūros bei semantikos atitikmenų kitose kalbose.Reikšminiai žodžiai: Fizikos terminai; Frazeologiniai vertiniai; Sudėtiniai vertiniai; Technikos terminai; Technikos terminija; Žodžių junginys; Collocation; Compound loan translations; Compound loan-translations; Phraseological loan translations; Phraseological loan-translations; Physical terms; Technical terminology; Technical terms.

ENThe article analyses the relation between phraseological and composite loan-translations in Lithuanian terminology of technology and physics, and the source. There are approximately 3 to 4 times less phraseological and composite loan-translations than derivative and semantic loan-translations. The basis of the classification of these loan-translations is composed out of the relation between the loan-translation and the source, and between the loan-translation and corresponding words of own language. According to the relation with the source, phraseological and composite loan-translations may be classified as adequate and inadequate (in terms of their composition), correct and incorrect (in terms of semantics), and direct and indirect (in terms of origin). According to the relation with corresponding words of own language, phraseological and composite loan-translations may be classified as real and relative (inductors). In the sense of composition, many phraseological loan-translations are adequate to the source. There are twice as many inadequate compositional loan-translations included in dictionaries of technical and physic terms than adequate ones. The inadequacy of such loan-translations is determined by the analogy of other composite terms (neologisms) and tendencies of the composition of composite terms in own Lithuanian language. All phraseological loan-translations provided in the dictionaries of technical and physic terms are real, occurring from literal translation of foreign phraseological unit. However, the meaning of individual phraseological loan-translation may become distant from the meanings of words forming it. The reality and relativity of composite loan-translations is determined by the origin of elements of loan-translations and combinability of these elements with other terms. Russian sources of most phraseological and composite loan-translations have equivalents of analogous structure and semantics in other languages.