Semantiniai vertiniai lietuvių politechnikos terminijoje

LTStraipsnyje nagrinėjamas semantinių vertinių lietuvių politechnikos terminijoje santykis su šaltiniu, siekiama apibūdinti kai kuriuos polisemijos, sinonimijos ir frazeologijos atvejus. Daugiausia semantinių vertinių yra sudaryta pagal rusų kalbos pavyzdį. Tačiau rusiškasis šaltinis dažnai yra tik tarpininkas, nes pats esti vertinys iš kitų kalbų (pvz., „влияние“, lotynų „influentia“, prancūzų „influence“, vokiečių „Einfluss“). Todėl semantiniai vertiniai į lietuvišką politechnikos ir fizikos terminiją patenka ne tik tiesiogiai, bet ir netiesiogiai, per kalbas tarpininkes. Semantinio vertinio sąsaja su polisemija pasireiškia tuo, jog atskiros kai kurių daugiareikšmių žodžių reikšmės yra semantiniai vertiniai. Tokie semantiniai vertiniai atsiranda tada, kai tarp savos ir kitos kalbos žodžių yra semantinio susikirtimo taškų, artimos pagrindinės reikšmės (pvz., „усталость“ I „утомление от продолжительной работы, какой–либо деятельности, движения“: „усталость“ II „снижение прочности металла под действием многократно повторяющихся нагрузок“ = lietuvių „nuovargis“ I: „nuovargis“ II). Sinoniminių semantinių vertinių atsiradimą lemia atitinkamų kitakalbių ir lietuviškų žodžių šalutinės perkeltinės reikšmės arba pakitęs reikšmės atspalvis („subėgimas“, „susodinimas“ ir rusų „усадка“, anglų „shrinkage“, vokiečių „Schrumpfung“). Dalis politechnikos terminijoje vartojamų semantinių vertinių su kitais žodžiais sudaro paprastus pastoviuosius ir frazeologinius junginius. Semantinių vertinių tirtuose žodynuose vartojama žymiai mažiau negu darybinių.Reikšminiai žodžiai: Polisemija; Politechnikos terminija; Reikšmė; Semantiniai vertiniai; Semantinė indukcija; Technikos terminai; Terminologija; Žodžių junginys; Meaning; Phrase; Polysemy; Polytechnical terminology; Semantic induction; Semantic loan-translations; Technical terms; Terminology.